Tereikia išmokti keletas frazių, kurias pritaikę savo kalboje su vaiku, pajusite didžiulį skirtumą, nors iš tiesų, jų reikšmė ta pati jei sakytumėte taip, kaip įpratę.
Tėvai tikrai žino, kaip vaikai ignoruoja žodžius prasidedančius priešdėliu „ne“, reikalavimus liautis ar draudimus: nedaryk, neimk, neik, nelipk ir panašiai. Jei visa tai sakoma pozityvios kalbos principais, jie girdi leidimą, ką gali darytii ir taip lengviau atkreipiamas jų dėmesys.
Be to, nuolat girdimas žodelis „ne“ ilgainiui nebetenka galios. Naudojant pozityvios kalbos metodus, kai vaikas atpras nuo nuolatinio neigimo, ypatingais atvejais lengvai sudrausminsite mažylį pasakydami jam „ne“.
Keletas pavyzdžių, kaip galima pakeisti savo kalbą pozityviau:
Tylėk ⇒ Gal gali kalbėti/elgtis šiek tiek tyliau?
Nemušk ⇒ Būk švelnus/i;
Nešauk, baik rėkti ⇒ Pirmiau giliai įkvėpk, o tada papasakok, kas nutiko;
Nebėk, nešok, nevažiuok ⇒ Prašau, eik lėčiau, nulipk ramiai, sulėtink;
Nepertraukinėk manęs ⇒ Palauk, kol baigsiu kalbėti;
Neatiminėk žaislų iš kito vaiko ⇒ Prašau, paklausk vaiko ar gali paimti žaislą;
Nusiramink ⇒ Kaip aš tau galiu padėti?
Mes taip nekalbame ⇒ Prašau, naudok malonius žodžius;
Nustok verkti ⇒ Aš matau, kad tau labai sunku/ Verkti yra normalu;
Tau viskas gerai ⇒ Ar tau viskas gerai?
Nenusimink ⇒ Normalu yra jaustis nuliūdusiu;
Viskas, užteks ⇒ Gal tave galėčiau apkabinti?
Kokia netvarka ⇒ Atrodo, kažkas čia pasilinksmino. Kaip mes galėtume tai sutvarkyti?
Man jau pakaks ⇒ Aš čia esu dėl tavęs;
Ar tau reikia pagalbos? ⇒ Aš noriu tau padėti, jeigu tau reikia manęs;
Tai nėra taip sunku ⇒ Tu gali įveikti sudėtingus dalykus.
