Politikas Simonas Gentvilas: nėra mokslų, kaip būti ministru, nėra jų ir kaip būti tėvu

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prisipažįsta – darbas atima galimybes būti geresniu tėvu, o pirmokas Ugnius, šešerių Guoba ir ką tik pirmąjį gimtadienį atšventusi Gluosnė dažnai skundžiasi, kad tėvelis per daug dirba. Tiesa, perskaityti pasaką prieš miegą vaikams – vis dar šventa politiko pareiga, kuria jis labai džiaugiasi.

Simonas Gentvilas stengiasi vaikams skirti ir individualaus laiko.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Simonas Gentvilas stengiasi vaikams skirti ir individualaus laiko.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas laisvalaikiu mėgsta orientacinį sportą į kurį įtraukia ir vaikus.<br>Nikodema Photography nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas laisvalaikiu mėgsta orientacinį sportą į kurį įtraukia ir vaikus.<br>Nikodema Photography nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prisipažįsta, kad darbas atima daug laiko ir vaikams lieka savaitgaliai.<br>T.Bauro nuotr.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas prisipažįsta, kad darbas atima daug laiko ir vaikams lieka savaitgaliai.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-05-08 09:29, atnaujinta 2023-05-08 09:32

– Neseniai prasidėję mokslo metai iššūkių šiemet pažėrė ir jums, tiesa?

– Oi, kad brandūs tie vaikai, nebuvo sudėtinga. Vyresnėlis labai norėjo į mokyklą, tad išleisti nebuvo sunku.

– Kolegė pasakojo, kaip matė jus kavinėje pramogaujantį vieną su visais trimis vaikais. Sakė, jog jums puikiai sekasi. Kaip jūs save vertinate – ar susitvarkote su tėčio pareigomis?

– Nežinau ar esu geras pavyzdys, nes laiko trūkumas pakiša koją. Kiek išeina tiek kompensuoju, bet vaikai išsako priekaištus.

– Kaip planuojate laiką su vaikais – chaotiškai ar įrašyta į ministro darbotvarkę?

– Vaikams daugiausiai laiko skiriu savaitgaliais. Bandau pabūti atskirai tai su vienu, tai su kitu, kad atsirastų santykis – net ir su pačia mažiausia. Be to, stengiuosi su vaikais turėti bendrų užsiėmimų – ieškau kažko, kas būtų ir man, ir jiems įdomu – su sūnumi žvejojame, su dukra į koncertą nueiname. Kitu atveju pasipila vaikų priekaištai – tėti, tu visada dirbi ir niekada nebūni namuose. Reikia akimirkų, kurios surištų.

– Ar dažnai leidžiate laiką su visais trimis vaikais, o žmonai leidžiate atsipūsti?

– Per retai, norėčiau tai daryti dažniau. Mažiausioji, dar metinukė, o mano toks darbas, kad net tėvystės atostogų nepasiėmiau, kaip priklauso mėnesį, o tik pirmą savaitę pabuvau. Nepasinaudoju nei suteikiamais tėvadieniais, tik per atostogas pilnai atsiduodu šeimai, tad kad vienas būčiau su trimis – retas atvejis.

– Mėgstate aktyvų laisvalaikį – kaip į jį įtraukiate vaikus?

– Mano didysis gyvenimo užsiėmimas yra orientavimosi sportas – tai jau ir su vaikais pabėgiojame. Sudalyvavome Vilniuje masinėse varžybose, šiemet ir Latvijoje pabandėme prab4gti. Taip pat mėgstame užsiėmimus gamtoje – ar kokį žygį pasidarome, ar neprofesionalią žvejybą.

Vaikams tai irgi patinka – jie pas mane „gamtiniai“, varles bučiuoja, o dėlę paėmę bando ją įkalbėti, kad į įsisiurbtų į ranką.

Vidurinioji akivaizdžiai bus menininkė ar meno krypties, kaip žmona architektė. Taip ir sukamės – auklės mūsų vaikų neauklėja, mes patys.

– Kaip prisidedate prie aplinkosaugos vaikų auginimo reikaluose? Skaičiau, kad parduodate atsibodusius vaikų žaislus, o perkate dėvėtus, ar tai tiesa?

– Taip, manau tai ir racionalu, ir įprasta. Vaikai greitai auga, todėl dalinamės. Smagu, kai pas trečią vaiką sugrįžta jau turėtas daiktas perėjęs per šeštas rankas.

Vaikai labai klausinėja kas teršia ar neteršia, kaip rūšiuoti. Sunkiausia juos atkalbėti nuo vartojimo – vaikai nori turėti daiktų, o namie jau šiukšlynas nuo jų kiekio. Stengiamės jiems įrodyti, kad nereikia tiek daug. Dabar naudojame Ukrainos pavyzdį, pasakojame, kad ukrainiečių vaikai nieko neturi ir geriau jiems padėti, tai jau patys vaikai pradeda vartoti frazes „gal išsiunčiam į Ukrainą“.

Tai rišasi ir su aplinkosauga, nes daugelis daiktų, kurių vaikai užsinori yra vienkartiniai, tad tokiu būdu atkalbi ir ugdai supratimą, kad ne visų daiktų pasaulyje mums reikia.

Aš esu mėsos nevalgantis – tai būna daug debatų prie stalo, kodėl nevalgai tėti mėsos, aiškinu mitybos grandinę, kiek pasaulyje mėsos auginimas sukuria negatyvumo. Kai užaugs, kaip ir dėl religijos, taip ir dėl mitybos patys apsispręs.

Daug kalbame apie maisto švaistymą – vaikai nori vieno, antro ar trečio, o paskui lieka likučiai po kiekvieno valgymo. Daug diskutuojame, kad ne visi turi ką pavalgyti.

– Kas svarbiausia auklėjant vaikus – kokias vertybes diegiate?

– Dalinimąsi – trys vaikai augant natūraliai išmoksta, bet pabrėžiame tokias vertybes, kaip skirtinga nuomonė, užjautimas ar laiko planavimas. Man svarbu, kad matytų, kaip kiti gyvena, kaip gali būti, kad ne viską reikia turėti ir reikia mokėti dalintis. Tas dominuoja pas mus.

Vaikai šiaip yra žiaurūs savo charakteriu kartais, todėl labai svarbu įdiegti pagarba kitam, mokyti neužgožti kitų ir suvokti, kad intravertai turi teisę ir jie gali būti teisūs. Mano vaikai ekstravertiški, todėl kartais pristabdau, kad ne tas kuris garsiausiai šaukia visada teisus. Tai čia keletas principų, nes konkrečia ugdymo mokykla nesivadovauja,e.

Tiesa, man svarbu skaitymas, nes manau daug skaitant susiformuos instinktai, norės mokytis ir domėtis.

– Ar ribojate ekranų naudojimą – kokios dar taisyklės galioja jūsų namuose?

– Nieko unikalaus, ko tradicinė šeima neturėtų – sutartą valandą kažkiek laiko gali jais naudotis, taip pat laukia prizai už padarytus darbus. Mūsų šeimoje sekmadienis yra saldumynų diena, kai vaikai gali valgyti jų daugiau, nes nuo pirmadienio iki šeštadienio ribojame.

Kas dar iš taisyklių? Kažkaip sunkiai disciplinuojasi mano vaikai, kaip visa būsima karta – neturime daug taisyklių (juokiasi).

– Trys vaikai reikalauja nemažai laiko – kaip pasiskirstote darbus ar planuojate kas kur iš kur paims ar nuveš juos?

– Mano darbas toks, kad net pačiam sunku susidėlioti tvarkaraštį – ar gaisras ar išvyka... Šeimoje daug to nemokamo darbas, tai kiek įmanoma, tiek kartais ir iš darbo išbėgu, jei reikia kurį į kliniką nuvežt, bet realiai didžioji dauguma nemokamo darbo krenta ant antrosios pusės, nes tokios aplinkybės.

Aš labai žaviuosi savo žmona kuri be galo gera mama ir labai protingas žmogus, kuris stipriai tobulėja. Kartais sako, kad likus su vaikais sustoji tobulėjime, bet pas mus atvirkščiai – mano didžioji inspiracija, naujovės ir kontekstualumas ateina iš antrosios pusės.

– Ką iš savo vaikystės, taip kaip auklėtas buvote jūs, norite perduoti savo vaikams?

– Vidinis niuansas – kiekviena karta nori, kad kita karta gyventų lengvesnį gyvenimą nei tu pats, turėtų daugiau, pasiektų greičiau ar nepatirtų kažko nemalonaus, bet tuo pačiu labai svarbu neišlepinti vaiko. Reikia, kad jis pajustų, jog gyvenime viskas ateina su darbu – nesvarbu, ar ūkiniai darbai, ar mokslas, bet reikia pastangas dėti.

Kartais sau įsignybiu, kad mūsų vaikų vaikystė be ūkinių darbų, kuriuos aš patyriau kaime ar šieną kraudamas ar bulves rinkdamas, dabar miesčioniška ir lengva. Kažkaip kartais norisi treptelti koja, kad nebūtų įsivaizdavimo, jog viskas tiesiog iš parduotuvės ateina ir viskas iš tėvų piniginės, bet suprastų, jog turi susikurti sau pats.

Nežinau kaip tą padaryti, ar liepti uogas auginti ir eiti į turgų prekiauti, bet manau, kad daugelis tėvų užduoda sau tą klausimą – linki vaikui gyvenimo lengvumo, bet stengiasi neišlepinti.

O dėl tų perdavimų – vaikai savas klaidas padarys, bet norisi jog manųjų išvengtų, todėl stengiuosi užbėgti už akių, pasakoju per atvirą dialogą, kaip man buvo.

Dar norėtųsi, kad pomėgiai liktų bendri, tai ar slidinėjimas, ar orientavimosi sportas, kad tas ryšys ir paauglystėje neatitrūktų.

– Kokias tradicijas šeimoje turite?

– Kasmet Klaipėdoje turime giminės susitikimą, nes mano dvi seserys gyvena užsienyje – pasidarome šeimos stovylą. Žinoma, dar būna bendros Kalėdos.

O šiaip man svarbu bent kartą dienoje susėsti su šeima prie vieno stalo, tad nėra taip, jog maistas paruoštas ir visi valgo kada nori.

Dar viena tradicija, kur turiu nepasilengvinęs savo gyvenimo, bet tikiu, kad kai bus paaugliai tai prisimins su nostalgija – tai vakarinis knygos skaitymas. Čia yra absoliuti tradicija – vaikai neužmiega, kol neguli šalia ir neskaitai, o po to nepaleidi audio vakaro pasakos. Vaikai dažnai užmiega vėliau nei tu pats, nes pajunti, kad ant grindų buvai užmigęs (juokiasi). Šiuo metu pas mus ratais sukama Ryčio Zemkausko įgarsinta „Kauno žvėris“. O kalbant apie knygas tai dukra renkasi apie fėjas, sūnus apie vilkolakius – nors ir kaip bandai nestereoripais auginti, bet tie stereotipai vis tiek persismelkia. Aišku, Kakė makė didelė edukatorė šeimoje, jau net mažoji įsisuka į ją, jei kas žemiau padeda ir „skaito“ plėšydama puslapius.

– Ar skaitote tėvams skirtas knygas apie auklėjimo metodus ir strategijas?

– Skaičiau apie berniukų ugdymą „Augant Kainui“, bet tai labiau išimtis nei taisyklė, šiaip žmona daug skaito ir perpasakoja. Jaučiu, kad ne visas spragas užpildęs. Aišku, vyrų ugdymas, berniukų paauglystė pavojinga, žinau, kad prisieis momentas kai reikės ne tik savo suvokimą, bet ir mokslo žinias pasitelkti.

– Jūs augote trijų vaikų šeimoje. Trys vaikai – jau baigtinis skaičius?

– Aš ir trijų, žmona iš trijų, mes turim tris vaikus. Norisi namų, o vaikai gimsta iš meilės, o ne skaičiuojant (juokiasi). Aišku, mieste žmonės skaičiuoja gyvenimą, kaip susispausti, kad visi tilptų, visko užtektų, bet kartais su šypseną klausau apie nuovargį nupasakojančių jaunuolių, o pats suprantu, kad nėra pasirinkimo, nes vaikai reiškia ir nuovargį. Vaikai yra ir didelis darbas, ir didelis įsipareigojimas.

– Ar ministro karjera – tėvystei netrukdo?

– Aš nebūčiau toks atviras jei vaikai būtų mokyklinio amžiaus, nes vieši žmonės nėra vienareikšmiai – apie juos visi turi nuomonę, o ypač paaugliams tai svarbu. Aš pats turėjau žinomą tėvą – kai augau jis tuo metu buvo Klaipėdos meras. Nemėgdavau, kaip paauglys, kad mano tėvas žinomas žmogus, todėl esu linkęs labai nuo viešumo saugoti vaikus, neeksplotuoti jų nei poltinėje kampanijoje nei kažkur. Kuo labiau bus paugliai tuo labiau reikės saugoti, nes politikai daro sprendimus, kurie ne visada tiesiogiai suprantami, motyvacija irgi, o visuomenėje yra visokių žmonių, todėl svarbu saugoti vaikus ir nepasitelkti, mano nuomone, savo viešam įvaizdžiui.

Matysim. „Learning by doing“ (liet. mokausi darydamas)

Nėra mokslų būti ministru, nėra mokslo prezidentu, nėra mokslų būti tėvu.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.