Vis tik kartais keisti gali ne tik tėvai. O pati ugdymo įstaiga. Būtent taip ėmė ir padarė Ukmergės lopšelis-darželis „Žiogelis“, kuris jau trejus metus į savo auklėtinių mitybos racioną įtraukė ekologiškus produktus ir dabar gali džiaugtis pagerėjusia vaikų sveikata bei lankomumu. „Nesam medikai ir kategoriškai apibendrinti negalime – bet pastebėjome, kad įvedus ekologišką produkciją į ikimokyklinukų dietą – jie pradėjo mažiau sirgti“, – pokalbį pradeda minėto darželio direktorė Birutė Jucevičienė.
20 eurų kiekvienam
2018 metais Ukmergės lopšelis-darželis prisijungė prie pilotinio Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos projekto ir gavo finansavimą vaikų maitinimui. Kiekvienam vaikui per mėnesį yra skiriama 20 eurų suma, už kurią pakanka pagerinti mitybos racioną įtraukiant šviežius, vietinius, ekologiškus produktus.
„Tėvų piniginė visiškai nenukentėjo, jiems atžalų maisto kaina nei kiek nesikeitė. Tik pagerėjo kokybė. Buvome surengę net degustaciją, kad suaugę galėtų įvertinti, kokį maistą valgo jų mylimiausieji. Sugriovėme mitą, kuris vyravo nuo senų sovietinių laikų, kad ugdymo įstaigose maitinimas prastas. Kai kuriais atvejais jis gali būti net geresnis nei namie“, – pastebi pašnekovė.
Reali nauda sveikatai
Direktorė teigia, jog šiuo metu jų vaikų lankomumo statistika ypač gera – 95 proc. Iš visų 152 auklėtinių, vidutiniškai lanko 135. Tai siektinas rodiklis, į kurį turėtų orientuotis ir kitos ugdymo įstaigos. B. Jucevičienės nuomone, šis skaičius ne be priežasties – ji puikius rezultatus sieja su ekologiško maisto įvedimu į vaikų mitybą. „Absoliučiai negaliu teigti. Bet ir medikai sako, kad besimaitinant vietine, sezonine, ekologiška produkcija – gerėja sveikata. O tai patys pastebėjome antraisiais projekto metais, kuomet gripo epidemijos metu – vaikų lankomumas mūsų darželyje vis vien buvo labai aukštas“, – džiaugiasi pedagogė.
Turi atitikti kriterijus
Anot darželio vadovės, šiuo metu Lietuvoje tokį maitinimą gali pasiūlyti ne daugiau nei 10 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Visos jos turi atitikti du pagrindinius reikalavimus – maistas vaikams privalo būti gaminamas vietoje – o ne atvežtas. Ir ne mažiau nei 60 procentų maisto produktų turi būti ekologiški bei užauginti Lietuvoje: „Tikimės, kad ateityje prisijungs daugiau projekto dalyvių, kurie taip pat norės pagerinti savo auklėtinių sveikatą ir prisidėti prie gamtos saugojimo. Juk vartojant tokią produkciją nealiname žemės įvairia chemija bei neteršiame oro maistą transportuojant iš tolimų šalių.“
Ugdo vaikus
Ukmergėje veikianti ugdymo įstaiga ekologijos bei aplinkosaugos temą yra įtraukusi ir į savo ugdymo procesą – vaikams nuolat akcentuojama ekologijos svarba. Be to, yra skatinami nešvaistyti maisto, todėl maisto likučius nešama į aptvarą, kuriame gyvena Kalifornijos sliekai, kurie atlieka savo darbą ir gamina biohumusą. Vėliau darželio šiltnamyje juo vaikai tręšia daržoves. O šiemet didieji auklėtiniai kartu su pedagogėmis raugė savo pačių užaugintus agurkus. „Labai svarbu apie tai ne tik kalbėti, bet ir leisti vaikams patirti. Akcentuojame tai, kad tiek žmogaus sveikatai, tiek gamtai geriausia vartoti savo vietinę, sezoninę produkciją“, – sako B. Jucevičienė.
100 kilometrų spinduliu
Dalis produktų į darželį atkeliauja iš žemės ūkio kooperatinės bendrovės „BIO LEUA“ narių ūkių arba jų trumpųjų tiekimo grandinės projekto-parduotuvės „Rupūs miltai“. Tad šis ugdymo įstaigų projektas atitinka ir gydytojų rekomendacijas, pagal kurias rekomenduojama maitintis sezoniniu maistu, užaugintu ne toliau nei 100 kilometrų nuo gyvenamosios vietovės.
„Džiaugiamės, kad galime prisidėti prie jaunosios kartos sveikatos gerinimo. Bendraujame su partneriais – darželių atstovais – jų teigimu, vis dažniau vaikai renkasi ne tolimuose kraštuose užaugintą apelsiną ar bananą, o lietuvišką obuolį ar kriaušę“, – šypsosi „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas ir priduria, kad tokie projektai skatina ne tik sveiką gyvenseną, bet ir Lietuvos ekonomiką.
Ieškoti ženklų
O norintiems tikrai ekologiško maisto savo ir šeimai derėtų neapsigauti bei ieškoti ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionalinį ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“) žymimos produkcijos, sertifikuotos pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.
Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir asortimentu galite adresu www.rupus.lt
