Svarbiau – ligos eiga
„Pirmiausiai, norėčiau priminti, kad darželinio amžiaus vaikams yra normalu sirgti devynis kartus. Tad, jei juos skaičiuotume nuo rugsėjo iki birželio, kada vaikas ir lanko ugdymo įstaigą, gaunasi kartas per mėnesį. Tad pasakymas, dvi savaites einam, dvi serga, teoriškai, yra normalus“, – teigia gydytoja.
Ji primena, kad liga taip pat nėra bausmė tėvams už nepriežiūrą, o tik natūralus imuninės sistemos vystymosi procesas. Serga visi, tik suaugusiems požymiai silpnesni ir jie dažniau linkę nekreipti dėmesio į varvančią nosį ar perštinčią gerklę. Vaikams net ir tokie, rodos, menki susirgimai yra sunkesni, dėl jų net pakyla temperatūra.
„Siūlyčiau atkreipti dėmesį ne kaip dažnai vaikas serga, o kodėl susirgo ir kaip praserga. Jei liga vystosi klasikine eiga, pavyzdžiui, sloga prasideda čiauduliu, paskui būna skaidri sloga, tada gleivės tirštėja, keičia spalvą, o vėliau valosi, retėja, lieka tik rytinis kosuliukas, tokiems vaikams rašau dešimtuką. Jų organizmas puikiai susitvarkė su elementaria virusine infekcija“, – aiškina I.Plėštytė-Būtienė.
Tėvams svarbu stebėti, kokias klaidas daro imuninė sistema, kaip ji mokosi atpažinti ir kovoti su virusais, ar jie vis kartojasi ir organizmas negali dirbti savo darbo.
Imunitetas rašo savo vadovėlį
Daugelis tėvų prieš žiemą domisi būdais, kaip sustiprinti vaiko imunitetą. Vieni griebiasi vitaminų, papildų, kiti propaguoja sveikesnį gyvenimo būdą ar grūdinimąsi.
„Imuninės sistemos sustiprinti neįmanoma – tai yra procesas ir ji bręsta kartu su vaikui. Paaiškinsiu paprastai – gimus vaikui, imuninė sistema, lyg tuščias vadovėlis, o vaikui augant užsipildo visi lapai. Vaikas serga, susipažįsta su mikrobais, deda šauktukus prie užrašų, kurių bijoti, – palygina gydytoja. – Šį vadovėlį vaikai pildo mintinai ir kuo mažesnis vaikas, tuo jo atmintis prastesnė, todėl ir reikia persirgti penkis-šešis kartus ta pačia liga, kad pagaliau vaiko imunitetas suprastų, kad tų virusų iš aplinkos priimti nevalia.“
Pakankamai subrendusi imuninė sistema sugeba atpažinti ir suorganizuoti imunoląstelių „kovą“ su virusais. Vaikų gydytoja prilygina, jog vėliau, pažindamas įvairius mikrobus žmogaus organizmas jau sprendžia – su juo draugauti, ko geriau vengti.
Kraštutiniais atvejais, kuomet vaiko imuninė sistema „neišmoksta vadovėlio“ verta pagalvoti apie imunostimuliaciją, kuomet medikamentiniu būdu sužadinamas imunitetas.
Tėvai, kurie mano, jog sėdėdamas namie vaikas niekuo neužsikrės – klysta, nes virusų patys suaugusieji atneša vaikams. Gal suaugusiam tas virusas jau pažįstamas ir jo organizmas jo nepriima, bet štai vaikas gali rimtai susirgti.
Svarbu, atostogos ir poilsis
Net jei virusų vadovėlis yra pakankamai gerai užpildytas, imunitetą silpnina tam tikri išoriniai veiksniai – šaltis, karštis, toksinai, tarša, chemikalai. Taip pat lėtinės ligos, kaip adenoidai. Svarbi ir paties vaiko savijauta, ar jis nėra pervargęs, ar išsimiega, nes jei sunku pakelti ryte, nereikia tikėtis, kad jo imunitetas kovos su užpuolėjais.
„Kita silpno imuniteto priežastis – pilvelio bėdos. Apveltas liežuvis, išsipūtęs pilvelis, refliuksas, dujų kaupimasis, nereguliarios išmatos ir skirtinga jų konsistencija, tuomet normalu, kad po dviejų dienų darželyje, vaikas susirgs. Žarnyne yra 80 procentų mūsų imuninės sistemos. Įsivaizduokite, jei imuninė sistema turi mesti didžiulius resursus mesti į žarnyną, tai kas lieka nosiai ar gerklei?“, – retoriškai klausia specialistė.
Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį ir į aplinką – įjungus šildymą, esant sausiems orams, labai išsausėja gleivinė, o imuninės ląstelės „plaukioja“, joms patinka drėgmė.
Alergijos, stresas – dar vieni veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
„Sunki adaptacija darželyje, besipykstantys tėvai, režimo nebuvimas ir vaiko pasąmoninis nežinojimas, kas jo laukia rytoj, verčia įsitempti ir imuninė sistemai bus kurį laiką įsitempusi, o vėliau – atsisakys dirbti“, – aiškina vaikų gydytoja Indrė.
Ji primena, kad imuninei sistemai tabletės ar papildai žinių nesuteikia, o imunitetas ugdomas po truputį, be streso.
„Mes dažnai įvairiausiais medikamentais bandome paskubinti natūralią vaiko ligos eigą. Įsivaizduokite, kad vaikas mokosi, o mes su sirupais raginame – greičiau skaityk, greičiau rašyk. Nekalbu apie rimtas lėtines, bakterijų sukeltas ligas, bet apie elementarias infekcines virusines, – pabrėžia gydytoja. – Nepamirškime atostogų – jų vaikams reikia kas mėnesį, o kai kuriems vaikams verta ir viduryje savaitės pailsėti ar trijų dienų savaitgalį turėti. Duokite vaikams daugiau atostogų nei jiems priklauso.“
