Psichologė, edukologė, knygų autorė Asta Blandė teigia, kad vaikams augant tokie daiktai tampa itin reikšmingi, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokius žaislus vaikui parinkti.
Suteikia saugumo jausmą
Pirmieji žaislai – migdukai dažniausiai vaikų gyvenime atsiranda kūdikystėje kaip saugumo ir pasitikėjimo jausmą kuriantis daiktas. „Kadangi mažyliai yra labai jautrūs atsiskyrimui nuo paties svarbiausio žmogaus, tai mielas ir švelnus migdukas kartais palengvina miego ritualą ir leidžia saugiau jaustis prabudus. Taip kuriamas saugios aplinkos pojūtis (vaikutis nepaliktas vienas), kuris pirmaisiais gyvenimo metais yra vienas svarbiausių“, – sako psichologė A. Blandė.
Vėliau migdukus keičia mylimukai. Pastarieji gali atsirasti tarp 6–12 mėnesių, kai vaikas jau turi galimybę suprasti, kad jis ir pats artimiausias jam žmogus (dažniausiai mama) yra atskiros asmenybės. Tuomet dalis vaikų pasirenka kokį nors žaisliuką ar su tuo žmogumi susijusį daiktą.
„Pavyzdžiui, mano mažoji mėgdavo mama kvepiančius šalikėlius, kuriuos ir dabar labai saugo, visur nešiojasi ir išgyvena, jei supranta, kad pametė“, – savo asmenine patirtimi dalijasi psichologė.
Kodėl daiktai neretai tampa tokie svarbūs? Nes daiktą lengviau valdyti ir turėti jį tiek, kiek reikia, kada tik norisi tuo metu, ko nepasakysi apie konkretų žmogų.
Vaikui augant, poreikiai keičiasi. Apie antruosius gyvenimo metus vaikų dėmesio lauke gali atsirasti ir labiausiai akį traukiantys bei dėmesį prikaustantys personažai. Vaikams neretai imponuoja tie, kurie savo elgesiu, emociniais išgyvenimais ar istorijomis yra jiems artimi.
„Jei pirmaisiais gyvenimo metais daugiausia dėmesio skiriame įvairių pojūčių žadinimui ir stimuliacijai, tai antraisiais metais labai išryškėja saviraiškos poreikis: šokti, dainuoti, kurti, parodyti. Tada vaikas gali kopijuoti patraukliausius jo asmenybei personažus, o savo aplinką kurti iš įvairių su personažu susijusių dalykų. Nuo trejų metų ypač svarbus tampa žaidimų su kitais, bendrų veiklų poreikis. Kartais draugo mylimukas tampa artimesnis nei prieš tai buvęs susižavėjimo objektas. Vaikai grupuojasi pagal savo pasirinkimus, atranda bendrų interesų, bendrauja, kuria ir fantazuoja apie pasaulį su mėgstamais personažais“, – pasakoja A. Blandė.
Žaidimas, pasak psichologės, yra saugi erdvė vaikui tyrinėti pasaulį. Jis gali žaisti vienas ir taip lavinti savo savarankiškumo, dėmesingumo, kūrybiškumo, pasitikėjimo savimi gebėjimus. Žaisti galima su namiškiais ir draugais – taip kuriama galimybė stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo, problemų sprendimo, dalijimosi ir kitus gebėjimus.
Tai ypatingas ir labai svarbus vaiko raidos etapas, kuriame ruošiamasi gyvenimui. O tos realaus gyvenimo spalvos ypač išryškėja įžengus į mokyklinius metus. Tuomet ateina laikas parodyti tai, ką vaikas atrado ir išbandė žaisdamas.
Įminta mylimiausio lietuviško personažo paslaptis
Neretai tėvams sunku suprasti, kodėl vaikai įsimyli būtent tą žaislą ar personažą, kuris tampa pačiu geriausiu draugu. Tačiau psichologė pataria leisti vaikui pačiam rinktis savo mylimukus: mažylio pojūčiai, intuicija bei jautrumas aplinkai renkantis neapgaus. Juo labiau kad vaikai šiuo klausimu dažnai būna gana savarankiški ir netgi kategoriški. Žinoma, gali būti, kad tėveliai ar kiti artimieji rinkdami mylimuką pataikys ir abi pusės bus patenkintos, bet tai padaryti gali būti nepaprasta.
2020 metų pabaigoje atliktas tyrimas – buvo analizuojami populiariausi Lietuvos vaikų personažai. Paaiškėjo, kad užsienio filmų herojus pralenkia lietuviškoji Kakė Makė ir jos draugai, kurie savo estetika yra visiškos priešingybės Disnėjaus princesėms, savo charakteriu toli gražu neprimena linksmųjų Pakalikų ir netrykšta pozityvumu kaip šuniukai Patruliai.
Pastarąjį dešimtmetį buvo juntamas didelis lietuviškų knygų ir personažų poreikis. Todėl prieš 10 metų Linos Žutautės vaizduotėje, o vėliau ir pirmojoje knygoje gimusi Kakė Makė greitai užkariavo mažųjų skaitytojų simpatijas ir sukėlė didžiulį susidomėjimą. Kakė Makė tapo pirmuoju populiariausiu lietuvišku personažu nuo Paršiuko Čiuko laikų (1983 m.).
Kakės Makės knygas vaikams perkantys tėvai pastebėjo, kad šis personažas ugdo loginį mąstymą, patriotiškumą, vaizduotę, moko sutelkti dėmesį, skatina smalsumą ir žingeidumą, lavina skaitymo įgūdžius, smulkiąją motoriką, atmintį, turtina žodyną, padeda pažinti raides, ugdo kantrybę ir gebėjimą susikaupti, lavina vaiko ritmo pojūtį ir muzikinę klausą, skatina kalbos raidą.
Kakės Makės knygų 3–7 metų vaikams ieškantys tėvai iš šio personažo tikisi paprastų gyvenimiškų istorijų apie pasaulio ir savęs pažinimą, aiškesnės vertės vaiko ugdyme. Dabartinių tėvų karta jau išaugusi vartotojiškus poreikius, todėl ieško universalių, kuo daugiau poreikių patenkinančių daiktų, padedančių išvengti bereikalingos „kamšos“.
O kur slypi Kakės Makės fenomenalios sėkmės tarp vaikų paslaptis? Psichologė atkreipia dėmesį, jog ši mergaitė yra tokia pati žemiška, kaip ir jos gyvenimą stebintis vaikas. Anot jos, kiekvienas personažas pasakoja savo istoriją, papildydamas vaiko pasaulėžiūrą savo detalėmis.
Jei princesės ar superherojai dažnai sprendžia socialines problemas, bando gėriu rasti atsvarą blogio jėgai, tai Kakės Makės pasaulyje kiekvienas atranda savo namus, kuriuose tiek daug įdomių klausimų ir užduočių, kurie nejučia įtraukia ne tik patį vaiką, bet ir šalia esančius suaugusiuosius. Tai istorija, kurią skaitydamas gali atrasti atsakymus į tai, kas šiuo metu tau aktualu.
„Kartu su Kake Make tiek tėvai, tiek vaikai atranda atsakymus į kasdienius klausimus, turi galimybę savo šeimos situacijas pamatyti iš šalies ir žaismingu būdu rasti sprendimus arba idėjas, kurios palengvina gyvenimą. Princesių ar superherojų istorijos ir užduotys kiek kitokios. Skaitytojas ar žiūrovas yra labiau stebėtojas, fantazuotojas, o ne įsitraukiantis veikėjas, kur „čia ir dabar“ gali užčiuopti gerai pažįstamą savo aplinkos ir realią namų situaciją“, – aiškina A. Blandė.
Kakės Makės personažai iš tiesų pasakoja ne apie pasaulio tvarkas, bet apie vaikystę. Jų potencialas – būti vaiko pasaulio pažinimo kompanionu. Atsakyti į klausimus ne paaiškinimais, bet asmeninėmis kelionėmis – tokiomis, kokiomis keliauja vaikas, ne suaugusysis. Vaikystė yra spalvota ir beribė, emocijos geros, o jei jau užaugom ir matom vaikystę per kitą prizmę, tai mums reikia prisiminti, kad vaikai tai patiria tą vienintelį kartą čia ir dabar ir tėvams reikia išmokti prisitaikyti.
