Įstatymo pataisų iniciatorius, Seimo narys Linas Jonauskas teigia, kad vasaros stovyklos ne tik padėtų išspręsti vaikų užimtumo problemą, bet ir pagerintų jų fizinę bei emocinę būklę.
„Mokslininkai nustatė, kad daugiau nei trečdalio tirtų Lietuvos vaikų emocinė būsena ir / arba elgesys pirmojo karantino metu pablogėjo. Padaugėjo vaikų galvos skausmų, kurie sietini su ilgesne sėdėjimo prie ekranų trukme, mažesniu fiziniu aktyvumu, trumpesniu buvimu lauke. Padaugėjo vaikų regėjimo sutrikimų ir nutukimo. Pastebimai sumažėjo vaikų, dalyvaujančių neformaliame ugdyme.
Tuo tarpu vaikai, dalyvaujantys neformalaus ugdymo užsiėmimuose, prie ekranų praleido mažiau laiko, jų fizinė ir psichikos buvo sveikata geresnė, o noras mokytis ir mokymosi pasiekimai – didesni. Tai rodo, kad privalome daugiau dėmesio skirti neformaliam vaikų ugdymui. Ne visi tėvai turi galimybes nupirkti kelialapius į vasaros stovyklas, tačiau jos tikrai reikalingos tam, kad padėtų grąžinti vaikams socialinius, fizinio aktyvumo ir kitus prarastus įgūdžius“, – sakė L. Jonauskas.
L. Jonauskas teigia, kad šiuo metu valstybės dėmesys vaikų neformaliam ugdymui vasaros metu yra labai mažas.
„Dažniausiai į vasaros stovyklas vyksta turtingesnių tėvų vaikai, nes dažnai šeimai nepakanka tam lėšų. Valstybė finansuoja vasaros stovyklas socialiai remtiniems vaikams, taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neseniai leido savivaldybėms naudoti karantino metu sutaupytas neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšas vaikų vasaros stovykloms. Šių lėšų nepakanka visiems vaikams. Pažeriama tik labai nedidelė saujelė lėšų, kuria gali pasinaudoti labai mažas vaikų skaičius.
Įsigaliojus siūlomoms įstatymo pataisoms, visi 7-16 amžiaus vaikai, nepaisant jų socialinės padėties, mokslo rezultatų ar kitų faktorių, galėtų kartą per metus dalyvauti edukacinėse vasaros stovyklose. Manau, kad valstybės investicija į vaikų edukaciją, fizinę, psichinę gerovę, yra pati geriausia investicija“, – teigė L. Jonauskas.
