Artėjant naujiems mokslo metams daugybė tėvų ieško uniformų, kurias mokyklose privalo dėvėti jų vaikai. Vieni pinigų joms negaili ir įsigyja naujų pakloję net po kelis šimtus eurų.
Kiti kauniečiai naudojasi socialiniais tinklais ir per juos aprangos atžaloms ieško įvairių bendruomenių grupėse. Jose šiais metais mirgėte mirga pasiūlymų parduoti išaugtas dėvėtas ar net beveik naujas uniformas.
Viena Kauno progimnazijos bendruomenė šiam tikslui liepos mėnesį feisbuke netgi sukūrė atskirą grupę. O kitoje mokykloje dėvėtą aprangą mokiniams tėvai gali pasiimti nemokamai.
Nors nei pedagogai, nei mokinių tėvai nežino, ar pamokos visus metus vyks kontaktiniu būdu, aprangos vaikams ieško, nes daugelis tėvų nori, kad vaikai uniformas turėtų.
Aprangos kūrėjai mano, jog uniformos vaikams reikalingos, ir giria už tai, kad neišmeta panaudotų daiktų.
Aprangai išleido 200 eurų
Kaunietės Juditos duktė šiais mokslo metais eis į Kauno P. ir J.Vileišių mokyklos trečiąją klasę. Moteris sakė, kad ruošdama mergaitę naujiems mokslo metams vien jos drabužiams išleido 200 eurų.
„Mokykloje privaloma dėvėti uniformą. Mergaitės gali vilkėti sarafaną arba segėti sijoną, taip pat vilkėti švarką arba megztinį.
Mokykla yra nurodžiusi, kad jos moksleiviams uniformos siuvamos vienoje konkrečioje įmonėje. Ten artėjant rudeniui ir pirkau 32 eurus kainavusį sarafaną, megztinis kainavo 26 eurus“, – pasakojo kaunietė.
Moteris iš anksto nupirko ir daugiau baltų marškinių bei polo marškinėlių ilgomis ir trumpomis rankovėmis.
Įmonėje, kurią yra nurodžiusi mokykla, marškiniai mergaitei kainuotų 22, polo marškinėliai – 15 eurų. Kaunietė šios aprangos ieškojo internete ir ją parsisiuntė, vienas toks pirkinys kainavo apie 5 eurus.
Ji iš karto užsisakė po 10 marškinių ir polo marškinėlių – kad siuntimas kainuotų pigiau ir vėliau netektų sukti galvos, ar vaikas turės ką apsirengti.
Uniforma neleidžia puikuotis
Kaunietė pirko ir plonesnių bei storesnių pėdkelnių, kurių pora kainuoja apie 2 eurus.
Dar reikia nupirkti ir batelius, kuriuos vaikai apsiauna atėję į mokyklą, tokių batelių per mokslo metus reikia bent dviejų porų, jų galima rasti už 10 eurų.
„Kai duktė ėjo į pirmąją klasę, be sarafano ir švarko, pirkau dar ir sijoną, kuris kainavo 30 eurų. Bet dukrai jį segėti buvo nepatogu, todėl artėjant šiam rugsėjui pardaviau perpus pigiau, nors sijonas buvo visiškai naujas. Jį įsigyti panoro net kelių moksleivių motinos“, – atviravo Judita.
Švarko ir sarafano jos dukrai užteko dvejiems metams. Tiesa, moteris pastebėjo, kad drabužiai buvo pasiūti nelabai kokybiškai, iro siūlės, jas tekdavo susiūti, uniformą reikėjo skalbti rankomis, kad labai greitai nesusidėvėtų.
„Apranga kainuoja nemažai, bet man vis tiek patinka, kad vaikai turi ją dėvėti. Taip mokykloje nevyksta mados šou, vaikai nesivaržo, kuris gražiau ar brangiau bus aprengtas“, – teigė kaunietė.
Sumokėjo kur kas mažiau
Judita sakė, kad dukrai stengiasi pirkti naują aprangą, bet daug kitų vaikų mamų ieško dėvėtų uniformų, nes jos pigesnės, o kai kas tiesiog nori gyventi ekologiškiau, vartoti mažiau.
Viena tokių mamų – kaunietė Erika. Jos sūnus mokysis „Aušros“ gimnazijoje, eis į trečią klasę. Moteris sakė, kad gimnazija taip pat yra nurodžiusi, kuri įmonė siuva aprangą šios mokymo įstaigos moksleiviams.
17-mečiui mokyklinis švarkas kainuoja 59, kelnės – 29, marškiniai, kurių reikia bent trejų, – 22 eurus. Taip pat už 25 eurus reikia įsigyti ir džemperį.
„Prieš dvejus metus pirkau naują aprangą, kuri jau per maža. Šią vasarą, ieškodama sūnui drabužių, pastebėjau, kad internete ypač gausu skelbimų apie parduodamas uniformas. Taip, matyt, atsitiko todėl, kad praėjusiais mokslo metais vaikai dėl karantino jų sudėvėti nespėjo, o išaugo.
Daugelis siūlo visai neblogos būklės drabužių“, – pasakojo moteris.
Erika dalį mokyklinę uniformą sudarančių drabužių įsigijo už visai patrauklią kainą.
„Sudėtingiausia tai, kad žmonės dažnai parduoda ne visą uniformą, o tik švarką ar džemperį. Skelbimą apie parduodamą švarką radau vienoje interneto svetainėje ir už jį sumokėjau 15 eurų. Džemperį viena motina pardavinėjo socialiniame tinkle, kuriuo dažnai naudojasi Marvelės gyventojai. Už jį moteris prašė tiek, kiek negaila, nes pinigai esą bus įdėti į vaiko taupyklę.
Drabužį nupirkau už 10 eurų, dar pridėjau šokoladą“, – džiaugėsi kaunietė.
Moteris apgailestavo, kad pigiau įsigyti nepavyko tik kelnių, nes jas berniukai, matyt, labiausiai nudėvi.
„Ieškodama pigesnės aprangos sugaišau nemažai laiko, nes dalis drabužių jau būdavo parduota.
Teko naršyti socialiniuose tinkluose, ieškoti įvairių skelbimų svetainių. Bet nesigailiu, nes pigiau radau labai neblogos būklės drabužių.
Dėvėtų drabužių ieškojau ir todėl, kad nežinia, kiek laiko vaikai šiais mokslo metais lankys mokyklą, gal vėl mokysis namuose ir aprangą išaugs. Nepaisant šios tikimybės, mūsų gimnazijos pedagogai ir tėvų taryba nusprendė, kad uniformų reikės ir šiais metais“, – sakė Erika.
Sukūrė net specialią grupę
Tarp internete ieškančių ir uniformas siūlančių kauniečių yra ir įrašų, kad S.Daukanto progimnazija pati pardavinėja uniformas. Tačiau tai – ne visai tiesa. Viename socialiniame tinkle yra sukurta grupė „Simono Daukanto progimnazijos uniformos“. Ją įkūrė šios gimnazijos mokinių tėvai Simona ir Donatas Valentinavičiai.
D.Valentinavičius pasakojo, kad šeimos atžala mokosi šioje gimnazijoje, jis pats yra gimnazijos tarybos pirmininkas.
„Mūsų vaikui uniformos šiais mokslo metais nereikės, nes dar tiks senoji. Bet pastebėjome, kad daug tėvų ieško ne naujų, o dėvėtų uniformų, už kurias galima mokėti mažiau.
Internete ieškojau grupių, susijusių su vaikų uniformomis, bet neradau. Tada su žmona ir nusprendėme įkurti mūsų bendruomenės grupę. Tai padarėme liepos 21 dieną. Dabar grupėje jau yra beveik 300 narių“, – džiaugėsi kaunietis.
Uniformas vilkėjo ir namuose
Daugybė S.Daukanto gimnazijos mokinių tėvų šioje grupėje ieško nupirkti visą reikiamą aprangą ar atskirų jos dalių. Daug kauniečių uniformas siūlo ir parduoti. Už šią aprangą prašoma 5–15 eurų, kai kurie ją dovanoja, dar prideda ir kuprinę ar šokių batelius.
„Tokia grupė – puikus sumanymas. Praėjusiais mokslo metais, kai pamokos beveik visą laiką vyko nuotoliniu būdu, uniformos liko beveik naujos, todėl dabar beveik naujus daiktus galima įsigyti pigiau. Aš už mergaitės sijoną sumokėjau 5 eurus“, – džiaugėsi viena S.Daukanto progimnazijos uniformų grupės narė Aida.
Grupės įkūrėjas D.Valentinavičius sakė, kad dar nežinia, kokie bus šie mokslo metai.
„Tačiau uniformas visi tėvai vis tiek perka. Jau pernai sumanėme naują tradiciją – kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį mokydamiesi namuose vaikai vilkdavosi uniformas ir matydami vieni kitus per ekraną jausdavosi tarsi būtų trumpam susitikę, tai buvo virtę net tam tikra pramoga.
O naujoji grupė socialiniame tinkle tėvams leidžia pabendrauti, pakalbėti ir apie kitus gimnazijos reikalus, nes susitikti gyvai dabar sudėtingiau“, – pasakojo kaunietis.
Su progimnazijos vadovybe tai, kad yra sukurta tokia grupė, kurioje dalijamasi informacija apie parduodamas ar dovanojamas uniformas, yra suderinta.
D.Valentinavičius svarstė, kad gal vertėtų socialiniame tinkle sukurti ir naują bendrą grupę, kurioje galėtų dalyvauti visų Kauno mokyklų moksleivių tėvai, nes taip rasti reikiamos aprangos ar mokyklinių priemonių būtų dar paprasčiau ir patogiau.
Dovanoja ne tik drabužių
Savo mokinių ir jų tėvų patogumu jau kelerius metus rūpinasi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Atžalyno“ progimnazija. Čia kelias vasaras tėvai gali palikti nereikalingas vaikų uniformas, o kiti jas pasiimti nemokamai.
Progimnazijos direktorė Vilma Balandaitė sakė, kad šios mokyklos bendruomenė – tėvai ir pedagogai drauge nusprendė, jog vaikams geriau dėvėti uniformas, ir pasirinko, kokia apranga tai bus.
1–4 klasių mokinės dėvi sarafanus ir megztukus, berniukai – megztukus ir kelnes, ryši kaklajuostes. 5–8 klasių mokiniai dėvi švarkus ir kelnes arba sijonus.
„Tėvai žino audinių pavadinimus ir kodus, pavyzdžiui, vienas audinių vadinasi „Žvirblis“. Jie drabužių vaikams gali užsisakyti įmonėje, kuri siuva uniformas, arba jų ieškoti pigiau kitose prekybos vietose, nes žino, iš kokio audinio jos turi būti pasiūtos“, – pasakojo V.Balandaitė.
Progimnazijos darbuotojai pastebėjo, kad tėvai dažnai ieškodavo, kur uniformų įsigyti pigiau, todėl prieš keletą metų ir pakvietė tuos tėvus, kurių vaikams uniformų nebereikia, jas padovanoti progimnazijai.
„Tėvai atneša ir atskiras uniformų dalis, ir visas uniformas, jos būna neblogos arba net puikios būklės. Kiti tėvai užsukę pas mus gali jas pasiimti ir aprengti savo vaikus. Tokių uniformų artėjant rugsėjui šiais metais turėjome apie 20. Keli tėvai atnešė ir kuprinių, kurių jų vaikams nebereikia.
Kad tokią tradiciją turėtų kitos Kauno mokyklos, girdėti neteko. Mūsų tėvai dėl jos yra labai patenkinti“, – pasakojo V.Balandaitė.
Dėl aprangos mokyklos sprendžia pačios
Ona Gucevičienė
Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja
„Naujuosius mokslo metus pradės 150 Kauno ugdymo įstaigų: 83 darželiai, 6 pradinės mokyklos, 17 progimnazijų, 6 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 21 gimnazija, 6 specialiosios mokyklos ir ugdymo centrai, 9 neformalaus ugdymo įstaigos ir 2 aptarnaujančios įstaigos.
Planuojama, kad po rugsėjo 1 dienos visi mokiniai sugrįš į mokyklas mokytis kontaktiniu būdu. Ugdymo įstaigos turės užtikrinti valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos bei higienos sąlygas.
Dėl mokinių uniformų turėjimo bei jų dėvėjimo kiekviena ugdymo įstaiga sprendžia individualiai.“
Uniforma padeda moksleiviui susikaupti
Kęstutis Lekeckas
Drabužių dizaineris
„Kai kas mano, kad uniformų dėvėjimas jaunus žmones suniveliuoja, atima saviraiškos galimybę. Mano nuomone, save išreikšti neįprasta apranga jauni žmonės gali laisvalaikiu, lankydami įvairius būrelius ar užsiimdami kita veikla.
Uniforma jauniems žmonėms leidžia pasijusti tam tikros bendruomenės nariu, susikaupti intelektualiai veiklai. Todėl uniformos paprastai siuvamos iš ramių ir tradicinių atspalvių audinių. Bet audiniai turi būti kokybiški, kad drabužiai ne taip greitai susidėvėtų. Taip pat daugiau būtų galima naudoti melanžo rašto audinių. Jie nėra tokie teplūs, ant jų mažiau matyti dėmės ir susivėlę audinių burbuliukai.
Vis dėlto uniformų kirpimas neturėtų atkartoti griežto klasikinio kostiumo, ši apranga galėtų būti ne tokia griežta ir oficiali. Taip pat ryškesni ir originalesni galėtų būti mokinių aprangos aksesuarai – šalikai, kaklaraiščiai.
Pastebiu, kad vis daugiau žmonių ima vadovautis tvaraus gyvenimo būdo principais, todėl perka ir jau dėvėtas uniformas. Tai puikus sprendimas, kad daiktas tarnautų kaip įmanoma ilgiau. Tik, žinoma, tokį drabužį reikia išvalyti, patrumpinti, jei per ilgos kelnės ar rankovės, susiaurinti, jei drabužis vaikui per platus. Net ir dėvėta uniforma gali atrodyti elegantiškai.“
