„Visos ten buvusios mamos norėjo mane apkabinti, – interviu „CBC Kids News“ sakė Oskaras. – Norėjau verkti, nes jos buvo tokios liūdnos ir laimingos, kad galėjo ką nors padovanoti savo vaikams.“
Po mėnesį trukusio lėšų rinkimo Oscaras balandžio 15 d. išvyko į Lenkiją, kad atvežtų vaikams pabėgėliams 440 kuprinių, pripildytų higienos reikmenų, mokyklinių prekių, žaislų ir saldainių.
Milijonai Ukrainos vaikų buvo priversti palikti savo namus, daugelis jų turėjo vos kelis daiktus po to, kai Rusija vasario 24 d. įsiveržė į šalį. Skaičiuojama, kad daugelis iš 6,6 mln. išvykusių Ukrainos pabėgėlių vis dar gyvena be pagrindinių atsargų.
„Tai pakeitė mano gyvenimą ir tikrai padėjo man suprasti, kad vienas žmogus gali pakeisti kažką“, – teigia berniukas.
Kaip jam kilo mintis surengti šią akciją? Rusijai įsiveržus į Ukrainą, O. Oliveris išgirdo, kad daugybė vaikų taip pat buvo priversti bėgti iš savo šalies vos su keletu būtiniausių daiktų. Rusija paskelbus karą Ukrainai, Oscaras, kurio tėvai yra lenkai, sužinojo, kad didžioji dauguma pabėgėlių išvyko į netoliese esančią Lenkiją.
Keturis kartus su šeima jis buvo lankęsis Lenkijoje, todėl jam tai atrodė asmeniška.
„Aš norėjau ką nors padaryti, – sakė Oskaras. – Aš žinojau, kad vaikai Ukrainoje kenčia netekę namų“.
Tada jis paklausė savo tėvų, kurie per fondą „Fundacja Dziecięca Fantazja“ nuolat renka lėšas sergantiems vaikams Lenkijoje, ar jie galėtų padėti jam sukurti svetainę pavadinimu „Pirkite kuprinę“.
Dvylikametis norėjo surinkti pinigų 200-tams kuprinių, kurios būtų užpildytos žaislais, mokyklinėmis reikmenimis ir skanėstais, kurių Ukrainos vaikai šiuo metu neturi.
Berniukas nustatė minimalią 50 USD auką, kurios pakaktų vienai kuprinei pilnai reikmenų. Vos per kelias savaites jis surinko tiek, kad pripildytų visą sunkvežimį. Oskaras paprašė savo mokyklos paminėti jo kampaniją kasdieniuose pranešimuose, juos pamatė žiniasklaida, todėl daugybė portalų pakalbino paauglį. Vos per kelias savaites Oscaras gerokai viršijo savo tikslą ir surinko pakankamai pinigų 440 kuprinių.
Oscaras nusprendė skristi į Lenkiją asmeniškai pristatyti surinktas gėrybes. Jis atskrido į Varšuvą balandžio 16 dieną su savo mama. Vos ten nuvykęs Oskaras nuėjo į labdaros organizaciją, kurioje buvo laikomos už surinktas lėšas įsigytos kuprinės ir reikmenys, ir pradėjo jas po vieną pripildyti gėrybėmis.
Jis kruopščiai rinko reikmenis, galvodamas, kam gali atitekti kuprinės ir ką tai jiems gali reikšti. Po dviejų dienų Oskaras su 440 kuprinių sunkvežimiu nuvyko į pabėgėlių centrą Varšuvoje.
Daugelis vaikų ten gyveno tik su mamomis, nes jų tėvai turėjo likti Ukrainoje ir kovoti.
„Jie nežino, kas vyksta, nežino, kur yra jų tėvai, – sakė O. Oliveris.– Vaikai pradėjo kraustyti kuprines. Jie apkabino žaislus ir buvo tokie susijaudinę.“
Berniuko mama, lydėjusi jį į pabėgėlių centrą, sakė, kad sūnaus sutikti žmonės buvo nepaprastai dėkingi.
„Daugelis verkė, nes kažkas norėjo jiems padėti ir todėl, kad pirmą kartą po buvimo Lenkijoje pamatė besišypsančius savo vaikus“, – sakė ji.
Jaunasis kanadietis sakė, kad jaučiasi priblokštas visų ukrainiečių šeimų padėkų.
„Tiesiog apsidžiaugiau, kad galėjau jiems kažką padovanoti“, – sakė Oscaras.
Po patirties Lenkijoje vaikinas pasakė, kad į pasaulį žiūri kitaip.
„Tai pakeitė mano gyvenimą“, – sakė Oskaras. Jis prisipažino, kad norėtų prisidėti prie savo tėvų fondo, skirto padėti sergantiems vaikams Lenkijoje.
„Esu pasiryžęs nuveikti daugiau po to, ką pamačiau, todėl turiu ir toliau padėti“, – įsitikinęs paauglys.
