FOMO yra nesibaigiantis ciklas: laiką leidžiant socialinėse medijose gali kilti panika, kad pamirštame savo asmeninį gyvenimą, bet kai padedame telefoną į šoną, baiminamės, jog internetinis pasaulis juda per greitai ir nespėsime pasivyti visų naujienų. Nemalonūs jausmai, kuriuos sukelia baimė praleisti, pavyzdžiui pavydas, nerimas ir savikritika, kamuoja ir suaugusiuosius, ir vaikus. Skaitmeninio saugumo kompanijos ESET duomenimis, net 56 proc. visų socialinių tinklų naudotojų kenčia nuo FOMO, o to pagrindinė priežastis dažnai tampa nepasitikėjimas savimi ir nepasitenkinimas savo gyvenimu. Taigi, kaip padėti sau ir vaikui kovoti su šia problema? Pateikiame keletą patarimų:
1. Stiprinkite vaiko pasitikėjimą savimi
Kai vaikas stebi savo draugus ir pažįstamus internete, jis gali jaustis atstumtas nuo smagios veiklos, kuria užsiima kiti. Sekdamas įvairius nuomonės formuotojus, jis taip pat gali pradėti manyti, kad pinigų ar materialinių vertybių stygius yra priežastis, neleidžianti jaustis visiškai patenkintu. Tokios emocijos gali kilti iš vaiko požiūrio į save ir savo gyvenimą. Kaip kovoti su nevisavertiškumo jausmu?
Nuolat siekite stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi: leiskite jam pasirinkti savo pomėgius ir paskatinkite prisijungti prie mėgstamos veiklos būrelių. Juose vaikai įsitraukia į tiesioginį bendravimą su draugais, o tai padeda įveikti baimę likti nuošalyje. Stenkitės įkvėpti vaiką susitelkti į procesą, o ne į rezultatus – tai gali padėti sumažinti savikritiką. Nepasisekus – nebauskite, pagirkite už tai, jog stengėsi. Svarbiausia, jog jam patiktų pati veikla. Mėgavimasis procesu gali džiuginti, taip formuojant vaiko supratimą, jog yra ir tokių džiugių dalykų, kurių nepamatysi socialiniuose tinkluose.
2. Atnaujinkite vaiko požiūrį į „normalumą“
Kai internete matome tik geriausius kitų žmonių gyvenimo vaizdus, suvokimas apie tai, kas „normalu“, gali pasikeisti: mūsų kasdienybė gali atrodyti nuobodi ir pilka. Net ir suaugę dažnai turime sau priminti, kad internete talpinamose nuotraukose yra atrinktos tik reikšmingos, „pagražintos“ akimirkos, kuriose tikrai ne viskas būna taip žavinga. Kaip galime priminti savo vaikams ir sau patiems apie socialinių medijų fragmentiškumą? Štai vienas eksperimentas, kuris gali padėti:
Kartu su vaikais naudodamiesi telefonais fiksuokite savo gyvenimą pasirinktu laikotarpiu (tai gali būti diena, savaitė ar net mėnuo). Po to susėskite ir aptarkite padarytas nuotraukas: kodėl jas darėte? Ar tomis akimirkomis buvote tikrai patenkinti? Palyginkite laimingai atrodančias nuotraukas su realybe ir klauskite, kas vyko už kadro – ar nuotraukose tikrai užfiksuotos emocijos, kurias jautėte? O gal yra įsimintinų akimirkų, kurių nenufotografavote? Eksperimento tikslas – priminti vaikams, kad nors nuotraukos gali būti puiki priemonė kai kuriems jūsų gyvenimo fragmentams prisiminti, jos negali perteikti visos tikrovės.
3. Paverskite socialinius tinklus geros nuotaikos terpe
Galima pagalvoti, kad kovoti su FOMO tolygu apskritai palikti socialines medijas, tačiau taip manyti būtų klaidinga. Verčiau mūsų vaikai turėtų sutelkti dėmesį į turinį, kurį vartoja. Paklauskite savo vaiko, ar internete yra kas nors, kas verčia jį jaustis nepatogiai. Galite abu peržiūrėti savo profilius ir pasikalbėti apie tai, kaip jus veikia kai kurie sekami žmonės. Tai gali padėti vaikui suvokti savo emocijas.
Dalindamiesi savo patirtimi, susijusia su FOMO, parodote ne tik tai, kad ši problema gali paveikti mus visus, bet taip pat kad apie ją galima kalbėti ir su ja kovoti. Jei jūs arba jūsų vaikas stebi turinį, kuris sukelia nemalonias emocijas, pasikalbėkite apie galimybę pašalinti tokią įtaką. Galite arba panaikinti paskyrų sekimą, arba nutildyti jas – tokiu atveju kitoje pusėje esantis asmuo net nesužinos apie jūsų veiksmus. Pabrėžkite, kad nors tam tikros paskyros gali sukelti neigiamus jausmus, visada geriau rinktis jas ignoruoti, o ne rašyti neapykantą kurstančius ar pašiepiančius komentarus.
4. Užsiimkite veikla be telefono
Sugalvokite veiklą, kuri patinka jūsų vaikui, ir tiesiog mėgaukitės vienas kito draugija. Geriausia, jei į planavimą įtrauksite vaiką, ir leisite jam pateikti keletą savo idėjų. Kai vaikai yra veiklos kūrėjai ar bendraautoriai, jie daug labiau motyvuoti veikti. Galite suplanuoti žygį pėsčiomis, sportuoti, aplankyti muziejų arba žaisti stalo žaidimus. Veiklos metu kalbėkitės apie patirtį. Ar jūsų vaikui patinka ši veikla? Jei ne, ką galima padaryti kitaip?
Kita idėja pasitikrinti savo pojūčius: ką matote? Ar užuodžiate kokį nors kvapą? Ar galite įvardyti penkis daiktus, kuriuos dabar galite paliesti? Įtraukite žaidimą, kurio metu kiekvienas iš jūsų užmerkęs akis bandys atspėti, ką liečiate. Kalbėjimas apie pojūčius ir dėmesingumo praktika gali padėti aktyviai patirti neakivaizdinę tikrovę. Galiausiai, nesutelkite dėmesio tik į šeimos veiklą. Taip pat galite suorganizuoti renginį, kuriame jūsų vaikas galėtų susitikti su savo draugais ir pasimėgauti jausmu, kad yra įtrauktas. Bendruomenės veikla gali tiesiogiai padėti jūsų vaikui išvengti FOMO arba šią baimę įveikti.
5. Padėkite vaikui džiaugtis tuo, ką turi
Kai vaikas mato internete rodomus iš pažiūros tobulus gyvenimus, jis lengvai gali pamiršti apie savo laimę. Dėkingumo praktikavimas gali padėti pataisyti situaciją. Kaip tai padaryti? Kiekvieną vakarą pasidalinkite dalykais, už kuriuos esate dėkingi tą dieną – nesvarbu, ar tai būtų dideli pasiekimai, ar kasdienė veikla, pavyzdžiui, smagus pasivaikščiojimas su šunimi ar saulėta popietė.
Taip pat galite paskatinti vaiką rašyti dienoraštį, kuriame jis fiksuotų svarbiausius kiekvienos dienos įvykius. Vyresni vaikai tai gali daryti vieni, o jaunesniems gali patikti tokį dienoraštį kurti kartu su tėvais ar broliais ir seserimis. Jei vaikas nuspręs rašyti dienoraštį vakare, ši veikla gali būti puiki priemonė, padedanti išvengti išmaniųjų telefonų naudojimo prieš pat miegą.
6. Naudokite vaikų veiklą internete kontroliuojančią programėlę
Puiki papildoma priemonė, padedanti reguliuoti vaiko naršymo internete patirtį, yra telefoninė programėlė, sujungianti vaiko ir tėvų įrenginius. Tokiu būdu galite matyti ir valdyti savo vaikų naudojamas programėles bei lankomus tinklapius, nustatyti naršymo ir programėlių naudojimo laiką bei blokuoti pagal amžių netinkamą turinį. Palaipsniui mažinant laiką, skiriamą naršymui internete, vaikas greičiau gali pradėti vertinti kitas veiklas ir iš naujo formuoti savo įpročius.
