Apie tai konferencijoje „Probleminis interneto naudojimas ir internetinės priklausomybės: pagalba ir perspektyvos“ kalbėjo profesorė, medicinos psichologė-psichoterapeutė Roma Jusienė ir gydytojas, psichiatras-psichoterapeutas Mindaugas Jasulaitis.
Paveikiausi žalai – vaikai ir paaugliai
Kalbėdama apie interneto žalą, R.Jusienė teigė, kad lengviausiai ji paliečia vaikus.
„Visų problemų, o taip pat ir kalbant apie probleminį interneto naudojimą, užuomazgos yra labai anksti. Vaikai yra pažeidžiamesni, nes jie imlūs viskam, bet tas viskas nebūtinai reiškia vien gerus dalykus, bet taip pat rizikas ir pavojus. Būvimo prie ekrano laikas reikšmingai susijęs su vaikų fizine sveikata ir emocine savijauta“, – dėstė psichologė.
Pasak M.Jasulaičio, priklausomybė nuo interneto ypač paveikia jaunimą, nes daugelis jų užaugo su internetu.
„Išaugus probleminiam interneto naudojimui, ypač dėl mobiliojo interneto ir išmaniųjų įrenginių, išaugo probleminio interneto naudojimas mokinių tarpe ir kartu su tuo susijusios problemos. Paauglystėje vystosi centrinė nervų sistema, jaučiama emocinio stabilumo stoka, todėl yra žymiai didesnė priklausomybės vystymosi rizikos tikimybė. Dabar jauni žmonės, didžioji dalis jų, užaugo su internetu, visą parą būna su juo ir sunkiai įsivaizduoja savo gyvenimą be interneto.
Tai yra tai, ko mes neišvengsime, nes internetas yra ir akademinių žinių šaltinis, ir būtinos informacijos šaltinis. Daugybę dalykų mes šiandien mes darome internetu. Galiausiai net ir per pandemiją interneto vartojimas leido išgyventi ir funkcionuoti. Tačiau labai svarbu rasti tinkamą balansą tarp naudojimosi internetu ir kitų gyvenimo sferų“, – pasakojo gydytojas.
Apie priklausomybės rizikas ir padarinius
Priklausomybė internetui, kaip ir visos kitos priklausomybės, turi neigiamą įtaką įvairiems gyvenimo aspektams ir, pasak M.Jasulaičio, gali turėti drastiškų pasekmių, o sprendimo būdų trūksta.
„Šiandien priklausomybė nuo interneto neša daug žalų, įskaitant žalą psichikai – nerimą, depresiją, socialines pasekmes, galimą savęs žalojimas ar net savižudybės riziką. Šio sutrikimo gydimas ir prevencija kelia daug klausimų. Skirtingos šalys naudoja skirtingas taktikas, tačiau konkrečių metodikų šiai dienai vis dar stokojama“, – sakė jis.
R.Jusienės teigimu, už probleminio interneto naudojimo slypi daugybė rizikų.
„Už būvimo prie ekranų slepiasi mažesnis fizinis aktyvumas. Vaikai, kurie daugiau naudojasi internetu – dažniau valgo ir miega prie ekranų, todėl atsiranda daugiau miego problemų.. Būvimo prie ekranų trukmė ir ypač valgymas prie ekranų reikšmingais siejasi su vaikų viršsvoriu. Vyresnių vaikų amžiaus grupėse taip pat matome reikšmingą šia koreliaciją, o taip pat ir su kitomis sveikatos problemomis ir emocine savijauta. Kitos rizikos – mažiau bendravimo ir santykių“, – apie grėsmes pasakojo profesorė.
Įvardino priežastis
Konferencijos metu M. Jasulaitis pristatė tyrimą apie vyresnių klasių moksleivių priklausomybės nuo interneto sąsajas su fiziniu aktyvumu ir psichologine sveikata. Atlikto tyrimo duomenys atskleidė, kad ryšis tarp tirtų objektų reikšmingas.
„Mokiniams, pasižymėjusiems didesniu probleminiu interneto naudojimu, nustatytas didelis psichologinis distresas, t. y. nerimas, beviltiškumo jausmas ir neapibrėžtumo jausmas. Fiziškai aktyvesni tiriamieji pasižymi mažesniu, o daugiau sėsliai praleidžiantys laiko didesniu psichologiniu distresu. Taip pat fiziškai aktyvesni tiriamieji pasižymi mažesniu probleminiu interneto naudojimu, o daugiau sėsliai praleidžiantys laiko – didesniu. Tyrimo rezultatai rodo, kad vyresnių klasių mokinių patiriamas psichologinis distresas ir probleminis interneto naudojimas mažėja, jei jie yra fiziškai aktyvūs“, – tyrimo išvadas dėstė psichoterapeutas.
R.Jusienės teigimu, probleminio interneto naudojimo priežasčių reikia ieškoti artimoje vaiko aplinkoje.
„Kuo daugiau tėvai laisvalaikiu leidžia laiko prie ekranų, tuo daugiau ir vaikai būna prie ekranų, bendra atmosfera šeimoje prastesnė – mažiau taisyklių ir tam tikrų tradicijų. O kada vaikus tėvai sodina prie ekranų? Tenka atkreipti dėmesį, kad 4–5 amžiaus imtyje, tėvai tai daro, kai atlieka namų ruošos darbus.
O mes žinome, kad tokio amžiaus vaikams yra labai svarbu veikti kažką su tėvais, mokytis tvarkyti ir pan. Kitos situacijos: kai laukia prie gydytojo kabineto arba kai važiuoja automobiliu. Tai yra tokios situacijos, kai esame vieni šalia kitų ir galėtume bendrauti. Ypač už probleminio interneto naudojimo slypi nepatenkinti, neatliepti esminiai vaiko poreikiai, internetas, žaidimai ir kitos veiklos visada yra pasiruošę juos tenkinti. Jei vaikas jaučiasi vienas, nuobodu ar liūdna – štai yra internetas“, – kalbėjo psichologė.
Patarė, kaip padėti
Specialistai sutarė, kad atsakomybė gula ant suaugusiųjų pečių.
„Rūpintis turi suaugę – gydytojai, politikai ir, žinoma, tėvai. Mes esame jiems modelis. Visada svarbu paklausti, kiek patys naudojamės ekranais, kaip tvarkomės su savo įtampa, kaip rūpinamės savo sveikata ir tokiu būdu kaip rodome pavyzdį. Taip pat svarbu, kokią paramą teikiame jiems, ar tausojam vaikus ir paauglius ir užtikrinam saugią aplinką“ – dėstė R.Jusienė.
M.Jasulaitis, remdamasis pristatyto tyrimo rezultatais, teigė, kad vienas iš problemos sprendimo būdų yra suaugusiems skatinti paauglių fizinį aktyvumą.
„Mokinių tėvai, skatindami juos daugiau judėti ir mažiau laiko praleisti sėsliai, ir mokykla, įtraukdama į fiziškai aktyvias veiklas ir ribodama sėsliai praleidžiamą laiką, galėtų padėti sumažinti paauglių probleminį interneto naudojimą ir psichologinį distresą“, – sakė gydytojas.
R.Jusienė taip pat pabrėžė, kad svarbu užtikrinti sveiką interneto naudojimą ir patarė, kaip tėvai turėtų tai įgyvendinti.
„Klausiant, ar jau laikas ir kada laikas susirūpinti, atsakymas būtų „taip – vakar“. Turint omeny, kad mes, deja, vis einame iš paskos ir mūsų veikimas yra reaktyvus, o ne proaktyvus. Tačiau vien drausti, atimti ar neleisti nereikia, nes yra ekranas teikia ir tam tikro gėrio, bet riboti ir žinoti, kada tai daryti bei suteikti saugias galimybes vienareikšmiai reikia.
Kalbant apie laiką, kaip saugų laiką, kūdikiai iki 1,5 – 2 m. neturėtų naudotis ekranais, ikimokyklinukai turėtų internetu naudotis iki 1 val. per dieną, pradinukai iki 2 val., paaugliai iki 4 val.
Naudojimasis internetu yra geras dalykas, tačiau norisi atkreipti dėmesį, kad reikia mokytis skaitmeninio raštingumo ir taisyklių, reikia rūpintis saugia aplinka internete ir bendrai laikytis skaitmeninės etikos ir higienos, pradedant valgymu ir miegojimu ne prie ekranų. Turim nepamiršti aplinkos, kuri atlieptų vaikų ir paauglių poreikius, tai ir socialiniai santykiai, ir mėgstamos veiklos, ir fizinis aktyvumas.
Internete yra gėrio, ten yra smagu, bet svarbiausia, kad vaikas neliktų internete, todėl visą laiką turime klausti, ką vaikai gauna internete ir ko jiems trūksta jų aplinkoje“, – pasakojo R.Jusienė.
