„Ukrainiečiai yra tikri pasaulio gyventojai, todėl ir mūsų mokykloje turime didžiulę tradicijų įvairovę: Kalėdų eglutes, laiškus Šv. Nikolajui, slaptą Kalėdų Senelį ir jo paštą, net Advento tradicijas“, – pasakoja „Gravitas schola“ pirmokų mokytoja, kuri yra nuo karo Ukrainoje pabėgusi ukrainietė, Olena Agvanian.
Ukrainoje stačiatikių žiemos švenčių ciklas prasideda Šv. Nikolajaus dieną, kuri minima gruodžio 19 d. Kaip pasakoja O. Agvanian, šios šventės laukia ir ją mėgsta, tiek vaikai, tiek suaugusieji.
„Vaikai nekantriai laukia gruodžio 19-osios ryto, kai po pagalve arba ant palangės randa lauktą dovaną! Šventės išvakarėse vaikai rašo laiškus šventajam Nikolajui, juose pasakoja apie savo gerus darbus ir troškimus. Tai magijos, stebuklų, dovanų, tikėjimo gerumu šventė“, – apie tradicijas, kurias puoselėja ukrainiečiai pasakoja mokytoja.
Šv. Nikolajus yra vienas iš labiausiai gerbiamų ortodoksų šventųjų. Istorija pasakoja, kad Nikolajus anksti tapo našlaičiu, gyveno asketiškai, o tėvų paliktą palikimą išleido padėdamas kitiems. Nuo seno ukrainiečiai Nikolajų laiko paprastų žmonių, keliautojų, vaikų, ypač neteisingai įžeistų, globėju. Šventasis Nikolajus naktimis darė gerus darbus, kad niekas jo nepamatytų, mylėjo žmones, vertino, juos gerbė.
Netikėtos staigmenos
Mokytoja O. Agvanian pasakoja, kad apie šventąjį Nikolajų sklando daugybė legendų. Viena jų tvirtina, kad Nikolajus padėjo neturtingai šeimai, kurioje augo trys dukterys, bet neturėjo pinigų kraičiui. Tai sužinojęs, Nikolajus naktį įsliūkino pro langą ir į jų namus įmetė tris maišus auksinių monetų, su kuriais kiekviena mergina galėjo įsigyti po kraitį.
Yra ir kita šios legendos versija, kuri teigia, kad Nikolajus pro kaminą įmetė maišus su auksu, o monetos įkrito į kojines, kurios džiūvo ant židinio, jo dėka gimė daug Kalėdų tradicijų.
„Mūsų vaikai dovanų gauna šlepetėje, kuri yra ant palangės arba po pagalve. Išdykę vaikai gali gauti anglies gabalėlį arba meškerę, todėl dažnam tai yra motyvacija stengtis būti dar geresniu. Šią dieną įprasta kepti sausainius, kurie gali būti snaigių, Kalėdų eglučių formų, jais vaišinami draugai ir artimieji“, – vaikams svarbias tradicijas pasakoja mokytoja.
Anot jos, Nikolajaus dieną visi stengiasi būti geresni vieni kitiems, padėti tiems, kuriems reikia pagalbos.
Susitikusios skirtingos tradicijos
Skirtingų tradicijų derinys nuo seno įprastas ukrainiečiams. Kaip pasakoja „Gravitas schola“ teatro mokytoja, psichologė Mariia Korenieva, skirtinguose regionuose svarbios šiek tiek skirtingos datos: vieni labiau švenčia Naujųjų metų sutikimą, kiti – Kalėdas pagal senąjį kalendorių – sausio 7-ąją.
„Sovietmečiu visos tradicijos buvo slepiamos ir puoselėjamos pogrindyje, vaikai galėjo „žaisti“, o tėvai – ne. Paskelbus nepriklausomybę, sugrįžo ukrainietiška Kalėdų giesmių tradicija, Šventas vakaras – sausio 6-oji. Tai – giesmių metas. Sveikiname visus, linkime visiems sveikatos, laimės. Ir vaikai, ir suaugusieji gieda, eina iš namų į namus su žvaigžde ir krepšiu, kuriame renka aukas už giesmes. Tai gali būti maistas, saldainiai ar simboliniai pinigai“, – tradicijas prisimena mokytoja.
Šventąjį vakarą Ukrainoje verdama kūčia – saldi sorų košė su džiovintais vaisiais. Tradiciškai turėtų būti 12 patiekalų, bet svarbiausias būtent pastarasis. Po Šventojo vakaro įprastai atkuriama gimimo scena, ji būdavo vaidinama mokyklose ir kitose įstaigose. Šiais metais mokytojai ją ruošia vaikams, lankantiems mokyklą Lietuvoje.
Pažintis su lietuviškomis tradicijomis
Lietuvoje įsikūrę ukrainiečiai pamažu susipažįsta ir su lietuviškomis švenčių tradicijomis.
„Mūsų mokyklos bendruomenė Kūčių vakarą susitiks bendrai vakarienei. Karas išskyrė didžiąją dalį ukrainiečių šeimų, todėl mes, lietuviai, norime šį mums labai svarbų šventinį vakarą, karo paliestus mokytojus, vaikus, jų artimuosius pakviesti į savo šeimas – tapti viena didele šeima. Dalis ukrainiečių, įvertinę ypač sunkias ir pavojingas keliavimo sąlygas, vis dėl to planuoja trumpam sugrįžti į gimtinę ir Kalėdas minėti su ten likusiais artimaisiais“, – pasakoja mokyklos veiklos vystymo vadovė I. Tarakavičiūtė.
Ji pastebi, kaip svarbu, jog šventės vaikams iš Ukrainos, kurias jie sutinka šiandienėmis aplinkybėmis, kuo labiau primintų įprastas, nes tai kuria saugumo ir vilties jausmą. Tai sukurti gali padėti įteikta simboliška Nikolajaus dovanėlė, o gal net kvietimas prie savo Kūčių stalo.
„Tradicijos šventiniu laikotarpiu – tai ne tik dėmesys, bet ir kvietimas giliau pažinti mūsų kraštą, paliesti mums svarbius ir šventus dalykus. Tai – pagarbus kvietimas integruotis į lietuvišką bendruomenę, būti visaverte jos dalimi. To siekiame ir mūsų mokykloje „Gravitas schola“, to norime linkėti kiekvienam, kuris susiduria su nuo karo ir kitų negandų bėgančiais žmonėmis. Tai yra ilgas ir visų pastangų reikalaujantis procesas“, – pastebi mokyklos veiklos vystymo vadovė I. Tarakavičiūtė.
