„Dabar viskas gerai, ji ir duris atsirakina, ir maisto mikrobangėje pasišildo, ir ramiai mūsų laukia. Bet aš tarsi jaučiu visuomenės spaudimą, kad elgiuosi blogai: kiti tėvai kažkaip randa būdų pirmokus iš mokyklos parsivesti patys ir nepalikti jų namie vienų, o viena bendradarbė pusiau juokais, pusiau rimtai paklausė, ar nebijau, kad mūsų šeima susidomės vaikų teisės. Dukrai jau septyneri, tad, kaip suprantu, ji tikrai teisėtai gali namo grįžti ir juose būti viena?“ – nori pasitikslinti mama.
Į jos klausimą atsakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAS) Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė: „Svarbu paminėti, jog tėvai geriausiai pažįsta savo vaikus, todėl spręsdami jų palikimo namie klausimą pirmiausia turėtų įvertinti vaiko amžių ir brandą bei žinoti individualias jo galimybes klausytis suaugusiųjų nurodymų bei gebėjimus pasirūpinti savimi: vienas pradinių klasių moksleivis jau moka ir gali pasirūpinti savimi, saugiai grįžti namo, pasišildyti maistą ir panašiai, o kitam reikia suaugusiųjų priežiūros, nes pasirūpinti savimi gali būti per sudėtinga.
Svarbu žinoti, jog vaikas iki 6 metų ar vaikas su negalia, atsižvelgus į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neturėtų likti be vyresnių nei 14 metų žmonių priežiūros. Tačiau palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 min. trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus žmonėmis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu.
Dažniausiai tėvai, ieškantys, kas galėtų laikinai, darbo dienos valandomis arba nakties metu pasirūpinti mažamečiais vaikais, kol jų pačių nėra namuose, pagalbos kreipiasi į artimus ir gerai pažįstamus žmones – vyresnius brolius ar seseris, senelius, tetas, dėdes, kaimynus, šeimos draugus.
Paliekant vaiką vieną namuose, tėvams reikėtų aptarti su juo galimas situacijas, kaip jose reikėtų elgtis, pavyzdžiui, įsitikinti, kad vaikas sugeba užrakinti ir atrakinti duris, atidaryti ir uždaryti langus bei atsiradus poreikiui mokės ir galės skubiai susisiekti su tėvais ar kitais suaugusiais asmenimis – močiute, seneliu, teta ar pan., o nelaimės atveju – gebės išsikviesti pagalbą.
Situacijose, kai vaikas lieka namuose vienas, visuomet gelbsti technologijos – tėvai gali bendrauti su vaiku mobiliuoju ryšiu ar įvairiomis programėlėmis, kurios leidžia palaikyti vaizdo ryšį, žinoti, kaip jam sekasi būti namuose. Derėtų iš anksto aptarti ir situaciją, kaip vaikas turėtų elgtis, jeigu vienas iš tėvų neatsiliepia telefonu bei susitarti, po kiek laiko ir kiek kartų jis gali bandyti skambinti vėl.
Primename, kad tėvai, išeidami net ir trumpam, vaikui turėtų aiškiai įvardinti, kada jie išeina ir kada ruošiasi sugrįžti, nes žinojimas ir aiškumas vaikui sukuria saugumo jausmą, o ištesėtas žodis – ugdo pasitikėjimą ir atsakomybę.
Vaikas, augdamas šeimoje, kurioje nuo mažumės mokoma atsakomybės ir pasitikėjimo, kur nuolat jaučiamas tėvų rūpestis ir palaikymas, žinos, jog bet kuriuo atveju – gresiant pavojui, ištikus nelaimei, ar tiesiog nežinant, kaip teisingiau pasielgti – gali nerimą keliančiais dalykais pasidalinti su tėvais ir sulaukti iš jų pagalbos.“
