Vonioje – pavojingiausia
„Kūdikio galva reliatyviai yra didelė ir sunki – naujagimio sudaro ketvirtadalį jo ūgio, kai suaugusio tik septintadalį ar aštuntadalį. Todėl vaikai labai lengvai persisveria ir nukrenta“, – paaiškina neurochirurgas.
Kasmet į Santaros klinikų Vaikų neurochirurgijos skyrių patenka 20–30 mažylių dėl kaukolės lūžių.
Tėvai sako, kad užteko sekundėlę nusisukti ir kūdikis nukrito nuo sofos, lovos, kėdutės ir kitų paviršių, o vieną vietą R. Raugalas išskiria kaip itin pavojingą.
„Vystymas ant skalbimo mašinos vonioje – tai čia numeris vienas vietų, kur atsitinka nelaimės. Tėvai turi žinoti, kad jei pasirinko šią vietą – tai privalo viena ranka visada būti ant vaiko, net sekundei negalima jo palikti vieno“, – primena Santaros klinikų gydytojas.
Taip nutinka dažnai dėl to, kad tėvai ant skalbimo mašinų patiesia tiesiog minkštą paklotą, o ne naudoja specialius vystymui skirtas lentas, kurios turi paaukštintus apvadus ir bent šiek tiek apsaugo kūdikį nuo nukritimo.
Būtina naudoti apsaugas
Traumos priklauso ne tik nuo kokio aukščio vaikas nukrito, bet ir ant kokio paviršiaus.
„Keramikinės plytelės vonioje gerokai nepalankesnė danga nei natūralios medienos grindys. Arba betoninės plytelės pavojingesnės nei asfaltas“, – vardija R. Raugalas.
Nelaimės, kai vaikai susižaloja galvą įvyksta ir būnant su tėvais – vežimėliu stengiantis nuvažiuoti nuo laiptų, keliant vežimėlį iš autobuso, važiuojant nuo šaligatvio bortelio.
„Kai mažylis pats ropoja ar vaikšto, pavojų pradeda kelti tarpai tarp turėklų laiptinėje – pasitaiko pacientų, kurie tiesiog nuneria žemyn. Kas gyvena nuosavuose namuose su laiptais – būtinai naudokite atitvarus, kurių pasirinkimas yra labai platus ir jie nesunkiai instaliuojami“, – pataria neurochirurgas.
Simptomai gali ilgai nepasirodyti
Neurochirurgas R. Raugalas pataria, ką reikėtų daryti pirmiausiai, jei kūdikis nukrito nuo aukštesnio paviršiaus.
„Visų pirma, atkreipkite dėmesį ar vaikas neprarado sąmonės – tai labai svarbu. Vienas iš pavojaus signalų yra vėmimas. Jei supykino kartą, nieko tokio, bet jei jau du trys kartai – reikia medikų apžiūros. Atkreipkite dėmesį į neįprastus sumušimus – ar neiškilo didelis gumbas, ar nėra kraujosrūvų. Dar vienas iš simptomų – vangumas, kai mažylis apatiškas, mieguistas, atsisako maisto“, – vardija medikas.
Net jei nėra visų išvardintų simptomų, jis vis tiek pataria kreiptis į medikus – galima nekviesti greitosios medicinos pagalbos, bet patiems susiruošus ir pasirūpinus maišeliu pykinimui automobilyje, atvažiuoti iki priėmimo.
„Ko mes bijome? Ne tik lūžių, bet ir kraujavimo į kaukolės vidų. Dar viena specifinė būklė – vadinamas „ping-pong“ tipo lūžis, kai kaukolė momeninėje dalyje įsilenkia į vidų. Su tais žmogučiais yra tai, kad jie ilgai kompensuoja, nėra simptomatikos, bet paskui greitai dekomensuoja, pasekmės spartesnės. Svarbiausia yra pirma para, bet reikėtų stebėti tris paras“, – pastebi R. Raugalas.
Dėl anatominių kūdikio savybių privalumas yra tai, kad vaiko smegenis galima lengvai apžiūrėti echoskopu, tyrimas yra greitas, patikimas ir prieinamas visose sveikatos priežiūros įstaigose.
Pirma pagalba namuose
Mamos dažnai suabejoja, ar galima nukritusį vaiką žindyti – ar nesupykins, nepasprings? Neurochirurgas ramina, kad tai vienas iš patikimiausių raminimo būdų ir jei mažylis nori, galima ir žindyti krūtimi, ir maitinti buteliuku.
„Pirmoji pagalba nutikus tokiai nelaimei – šaltis. Visada šaldiklyje turėkite smulkių daržovių, pavyzdžiui, žirnelių, įvyniokite į sausą audeklą ir pridėkite minutėlei kitai prie sumuštos vietos, nesvarbu ar tai galva, ranka ar koja. Paskui minutę padarykite pertrauką ir vėl pridėkite“, – pataria R. Raugalas.
Mitas su kuriuo dažnai susiduria medikai po tokių nelaimių – tėvai bijo vaikams leisti miegoti. Pasak mediko, po stresinės situacijos, tiek vaikai, tiek ir suaugusieji gali norėti pasnausti, tad nereikia drausti.
