Siekti veiklų ir poilsio balanso
Vasaros atostogos – puikus laikas atsipalaiduoti, pažinti pasaulį, mokytis jį atrasti, pabėgti nuo rutinos, o kartais tiesiog panuobodžiauti bei pailsėti. Pasak vaikų psichologės Ievos Kirkilės, tai būtina vaikų brendimo ir jų vystymosi dalis.
„Pailsėję ir atsipalaidavę vaikai patiria kur kas mažiau streso ir nerimo mokykloje, todėl geba stabiliau ir nuosekliau įsisavinti informaciją, efektyviau mokytis ir tobulėti“, – sako psichologė.
Pasak specialistės, laisvalaikio metu vaikams itin svarbios patirtys įvairiose socializacijos vietose, kurios lavina socialinius įgūdžius ir vaizduotę, didina kūrybiškumą, padeda išreikšti jausmus ir savas mintis, stiprina pasitikėjimą savimi.
„Vaikams, dalyvavusiems veiklose, kurios įkvėpė, sudomino ar suteikė naujų įžvalgų, formuojasi teigiamas požiūrį į mokymąsi ir naujų dalykų atradimą mokykloje ar darželyje į juos sugrįžus. Pailsėję vaikai į mokslus grįžta labiau užtikrinti, drąsesni, sėkmingiau sprendžia kylančias problemas, lengviau bendrauja su kitais“, – įžvalgomis dalinasi specialistė.
Jai pritaria ir tapybos studijos „Jaunasis tapytojas“ vadovė Iveta Jurkšienė, akcentuodama, jog kūrybiniams poreikiams ir vaizduotės lavinimui mokslų metu skiriama gerokai mažiau dėmesio, todėl planuojant vaikų užimtumą per atostogas verta „vaikus pažindinti su naujomis veiklomis arba plėsti jau turimas pamatines žinias – nesukeliant spaudimo, o palaikant bei skatinant“, – pasakoja didesnę nei 8-erių metų darbo su vaikais patirtį turinti pedagogė, Vilniaus Dailės akademijos absolventė.
Specialistės akcentuoja, jog ypatingai svarbu neperpildyti vaiko atostogų grafiko – per didelis veiklų kiekis gali sukelti pervargimą ir stresą. Taip pat būtina skirti laiko šeimai ir draugams – tai ne tik padės vaikams jaustis mylimiems, bet ir suteiks galimybę lavinti socialinius įgūdžius.
Nuobodžiauti ir ilsėtis – „išlindus“ iš ekranų
Psichologės teigimu, vaikams būtina nuobodžiauti, nes būtent nuobodžiaujant atrandamos naujos galimybės, praplečiamos komforto ribos. Tačiau svarbu, kad nuobodžiavimo ir poilsio akimirkos nebūtų užpildomos ekranais. Tai ypač aktualu vasarą – kai atitolstama nuo įprastos mokslo metų rutinos, vaikams turint daugiau laiko, mažiau atsakomybių ir įsipareigojimų.
Kaip parodė praėjusiais metais atlikti Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto tyrimai, laikas, praleistas prie ekranų pramogų tikslais, gali turėti rimtas pasekmes: ilgai būnantiems prie ekranų vaikams mažėja noras mokytis, girdimosios atminties ir vizualiniai-motoriniai gebėjimai, prastėja mokymosi pažangumas ir rezultatai. Tad tokį „poilsį“ būtina riboti, o geriausia – keisti prasmingesnėmis veiklomis.
Meniniai užsiėmimai – ir poilsiui, ir kritiniam mąstymui
Beprasmį pramogavimą prie ekranų specialistai siūlo keisti meninėmis veiklomis, kuriose netrūksta vietos improvizacijai ir kūrybai: vaikams suteikiama laisvė eksperimentuoti, analizuoti situacijas, generuoti idėjas ir ieškoti alternatyvių sprendimų.
„Kūrybiškumas itin vertinamas šiandieniame pasaulyje, tad labai svarbu šį gebėjimą lavinti nuo mažens, kai žmogus imliai įsisavina informaciją, greitai mokosi. Tuo labiau, kad stovyklose ugdymas vyksta beveik jo nepastebint – čia, greta naujų žinių ir gebėjimų, pasikeičia aplinka, vyksta įdomios ekskursijos, užsimezga naujos pažintys ir draugystės“, – apie vieną iš būdų, kaip vaikus sudominti veiklomis, atitraukiant juos nuo ekranų, pasakoja tapybos mokantik Iveta.
Vaiko charakteris – gali ir suklaidinti
Vaikų psichologė I. Kirkilė primena, kad, planuojant vaikų užimtumą vasaros atostogų metu, svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius ir pomėgius – tuomet jis labiau įsitrauks į veiklas, jaus didesnį malonumą ir gaus daugiau naudos: „Reikia rinktis užsiėmimus, kurie atitinka vaiko amžių ir yra pritaikyti jo vystymosi lygiui. Taip pat būtina įsitikinti, kad užsiėmimai bus saugūs vaikui ir ar organizatoriai yra kvalifikuoti bei pasiruošę reaguoti į bet kokius nenumatytus atvejus“.
Tapybos studijos „Jaunasis tapytojas“ vadovė pastebi, jog neretai tėvams sudėtinga suprasti, ar meniniai užsiėmimai tiks jų vaikui, neretai manoma, jog meno stovyklos tinka tik tiems vaikams, kurie yra linkę į kūrybą ir piešimą, yra jautresnio bei ramesnio būdo, tačiau tai – tik mitas.
„Meno stovyklose atskleidžiame vaikų vaizduotės pasaulį ir jų asmenybę: aktyvesnių vaikų paveiksluose pastebime ryškias spalvas, energingus potėpius, ramesnių – pastelines, žemiškas spalvas, kruopščius teptuko prisilietimus prie drobės. Kiekvienas vaikas gali tapyti – specialus pasiruošimas nereikalingas, nes patyrę specialistai, nuolat dirbantys su vaikais, geba atsižvelgti į kiekvieno asmenybę, poreikius bei žinių lygį“, – akcentuoja Iveta Jurkšienė.
