Jolanta Ašmonienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja paneigia ir mitą, kad žemdirbiams buvo sudėtinga dėl to, kad deklaravimo metu keistos taisyklės: „Deklaravimo metu taisyklių nekeitėme, toks buvo mūsų principinis sutarimas. Pirmasis taisyklių variantas buvo patvirtintas vasario mėnesį, iš karto po to, kai buvo patvirtintas ir pats Lietuvos žemės ūkio ir kimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (Strateginis planas). O kitas taisyklių keitimas įvyko balandžio pradžioje prieš patį deklaravimą. Taisyklės buvo stabilios ir tokios išliko visą deklaravimo laikotarpį.“
Žemdirbių bendruomenėje buvo gana dažnai užduodamas ir klausimas, kam Lietuvai tiek ekologinių sistemų? Skelbiama, kad mes jų turime 16, belgai – 13, o danai – tik 3.
„Reikėtų žiūrėti giliau, mes negalime lyginti vien tik priemonių skaičiaus. Pas mus yra daug įvairiausių veiklų, bet jos sukurtos tam, kad ūkininkai galėtų kuo daugiau prisidėti, įgyvendindami klimato kaitą stabdančias priemones ir naudos kūrimą mums visiems galėtų pasirinkti iš kuo daugiau ekologinių sistemų ir taip gauti kompensacijas už vykdomas veiklas“, – sakė J.Ašmonienė.
Tačiau išryškėjo ir tam tikri niuansai, kuriuos ūkininkams dar reikės įvertinti. Žmonės rinkosi „pelningas“ ekologines sistemas, tačiau kartais neįvertino tos aplinkybės, kad tai ne tik išmokos, tačiau ir keleriems metams prisiimami įsipareigojimai.
Gedas Špakauskas, Pakruojo r. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas, konsultavęs ūkininkus, pripažįsta, kad nebuvo lengva:
„Klausimų iš ūkininkų sulaukdavau nuolat, kiekvieną dieną, telefonas netilo. Bendromis jėgomis bandėme aiškintis, nes vieniems ūkininkams buvo gana sudėtinga susigaudyti, kaip ką deklaruoti. Dabar jau sutinku nemažai ūkininkų, kurie yra deklaravę pasėlius ir džiaugiasi, kad viskas vyko gerai, tačiau kai su jais daugiau pasikalbi, aiškėja, kad ir jie patys ne visiškai žino, ką deklaravo, kokių prisėmė įsipareigojimų, kiek metų ir kaip jų reikės laikytis. Gal ūkininkai susigundė gana didelėmis plotinėmis išmokomis, bet dabar, kai viešojoje erdvėje jau pradėta kalbėti apie galutinius skaičius, apie tai, kiek procentų deklaravusiųjų pretenduoja, tarkim, į neariminės technologijos, augalų kaitos ar tarpinių pasėlių ekosistemas, jie ėmėsi skaičiuoti, gilintis ir abejoti, ar tikrai norėjo prisiimti tiek įsipareigojimų, nes neaišku, kokios bus išmokos, nes preliminariosios išmokos juk dalysis iš dviejų ar net iš trijų“.
Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos (LJŪS) pirmininkas, pritaria, kad nebuvo lengva.
„Šiemet jau pradėtas įgyvendinti Strateginis planas, tad naujos ir deklaravimo taisyklės, ir reikalavimai. Aišku, didžiausias iššūkis buvo tas, kad daug nežinomybės, nors iš tikrųjų viešojoje erdvėje buvo daug informacijos. Tai buvo didelis darbas savivaldai, savivaldybių darbuotojams, kurie padėjo žemdirbiams deklaruoti pasėlius ir naudmenas, aiškino ūkininkams viską, apie ką šie teiravosi. Bet buvo ir tokių ūkininkų, kurie atėjo deklaruoti pasėlių ir naujosios taisyklės jiems buvo visiška staigmena, nieko apie tai nebuvo girdėję. Didžiausias iššūkis yra nuspėti, koks bus tas galutinis deklaravimo rezultatas. Šiandien mes dar negalime pasakyti, kiek eurų už 1 ha atneš vienas ar kitas prisiimtas įsipareigojimas, bet galime aiškiai konstatuoti, kad menksta gyvulininkystė ir mažėja pievų. Mes jau anksčiau kėlėme šią problemą, nes gyvulininkystė yra ir ministerijos pasirinktas prioritetas“.
Pasak V.Buivydo, pasirodė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkiams taisyklės pernelyg sudėtingos, per daug yra ekosistemų, mažam ūkiui be galo sudėtinga į visas jas įsigilinti, juolab, kad kai kurie prisiimti įsipareigojimai yra tęstiniai – ne vieniems metams. Pavyzdžiui, deklaravus augalų kaitą, šios veiklos reikia laikytis 4 metus, ekstensyvus pievų tvarkymas – 3 metai, šlapynių tvarkymas – irgi. Norisi, kad būtų kiek įmanoma paprastesnė sistema, todėl LJŪS siūlo smulkiems ir vidutiniams ūkiams taikyti paprastesnes taisykles, o pramoniniams ūkiams, kurie yra gamybiniai, taikyti aukštesnius standartus. Jei visiems ūkiams taikomi vienodi reikalavimai, smulkiesiems tampa per sudėtinga susigaudyti.
Jolanta Ašmonienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja, pažymi, kad „skaičiai tebėra išankstiniai, bet jau matytis, kad turime daugiau kaip 99 proc. patvirtintų paraiškų. Prasidėjo naujas finansinis laikotarpis, pradėtas įgyvendinti 2023–2027 m. Strateginis planas, deklaravimo (paraiškų priėmimo) sistemoje daug naujovių, tačiau tiek institucijoms, dalyvaujančioms deklaravimo procese, tiek ūkininkams pavyko rasti bendrą kalbą.
Šių metų didžiausia naujovė, kad atsirado ekologinės sistemos, nebeliko praėjusį laikotarpį visiems jau įprastomis buvusios žalinimo išmokos. Daugiausia nerimo ir buvo dėl to, kaip pavyks dalyvauti naujose ekologinėse sistemose. Kaip mes ir tikėjomės, populiariausios buvo gamybinės ekologinių sistemų veiklos. Pagal tai, kas suplanuota Strateginiame plane, lūkesčius viršijo tiek deklaruoti neariminių technologijų plotai, tiek augalų kaita ar tarpiniai pasėliai. Tarpinių pasėlių deklaruota 160 proc., palyginti su plane numatytais plotais, o kai kurių kitų – net ir per 200 proc.“.
J.Ašmonienė vardija ir priemones, kurios buvo nepopuliarios. Tarp jų – kraštovaizdžio elementų priežiūros ekologinė sistema. Kol kas neaišku, kodėl taip nutiko – kraštovaizdžio elementų deklaruota tik 7 proc. planuoto ploto, nors buvo tikimasi, kad ši priemonė taps viena iš svarbiausių pasirenkamų ekologinių sistemų. Galbūt sudėtinga, ypač Vidurio Lietuvoje, rasti kraštovaizdžio elementų. Be to, kaip alternatyvą daugiau ūkininkų rinkosi žaliąjį pūdymą, kuris irgi užskaitomas, norint gauti paramą gamybinėms veikloms, todėl žaliojo pūdymo plotai deklaruoti didesni, nei turėjome praėjusiais metais.
Visgi, deklaravimas šiek tiek strigo.
Pasak G.Špakausko, daugiausia buvo stringama būtent dėl atskirų ekologinių sistemų detalių.
Ūkininkams buvo sunku suvokti, kad 5 proc. ploto reikia atidėti ne gamybai, ir kaip susirinkti tuos 5 proc. per kelias leidžiančias tą padaryti priemones: per kraštovaizdžio elementus, per žaliąjį pūdymą, medingus augalus, daugiamečių žolių juostas ir keletą kitų mažiau populiarių priemonių. Ūkininkai visaip vertėsi per galvą, kaip su kuo mažesniais nuostoliais „surinkti“ tuos 5 proc. ploto.
Sudėtingiausia žemdirbiams buvo suprasti, kaip „atsirakinti“ ekologines sistemas (norint dalyvauti gamybinėse ekologinės sistemos veiklose dalį (5 proc.) savo ariamos žemės privaloma skirti negamybiniams plotams), o „atsirakinus“ pradėta aiškintis detales – kada, kas, kaip, kur. Ypač sudėtinga ūkininkams buvo susigaudyti „Augalų kaitos“ priemonėje, reikėjo jiems daug pasakoti, kas yra tas atsėliavimas. Daug kas klausdavo, ar tikrai per 4 metus toje ekosistemoje galima tik vieną kartą sėti žieminius kviečius? Iš tikrųjų, tai ne, negalima sėti tik dvejus metus iš eilės, trečiais – vėl galima. Dėl žaliojo pūdymo ir dabar dar gaunu klausimų, kada jį jau galima įterpti į žemę.
„Kadangi deklaravimo taisyklės visiškai naujos, buvo daug naujų, dar nepažįstamų dalykų, todėl kilo įvairiausių klausimų dėl techninių detalių – man pačiam tekdavo klausti kitų konsultantų iš ministerijos, kartais ir viceministro klausdavau, ir net jam būdavo sunku atsakyti į kai kuriuos ūkininkų klausimus“, – patirtimi dalijasi G.Špakauskas.
J.Ašmonienė: „Sudėtinga? Turbūt taip, nes pirmi metai, visiškai nauja sistema. Klausimų tikrai kyla labai daug. Deklaravimo metu mes organizavome tokią aktyvią ir neįprastą konsultavimo kampaniją. Kiekvieną ketvirtadienio rytą dvi valandas skirdavome laiko ūkininkų klausimams, jungdavomės gyvai, galėdavo prisijungti ūkininkai, seniūnijų specialistai ir visi kiti, kam tai įdomu. Deklaravimas šiemet visiems buvo didžiulė naujovė – nauji reikalavimai, naujos sistemos, tad kildavo ir įvairių klausimų. Į taisykles visko surašyti neįmanoma, nes kiekvieno ūkininko situacija individuali, todėl kiekvienas jų užduodavo sau rūpimus klausimus, kaip konkrečiai jų individualiame ūkyje deklaruoti pasėlius ir naudmenas. Seniūnijų darbuotojams, kurie padėjo ūkininkams deklaruoti, tai irgi buvo nauja informacija, todėl visiems dalyvaujantiems iššūkių kilo daug, bet kažkaip susitelkėm, viską padarėm ir žiūrėsim, vertinsim.
Pagal preliminarius rezultatus ekologinėms sistemoms deklaravusieji paprašė daug lėšų, bet Strateginiame plane ekologinėms sistemoms turime privalomus 25 proc. nuo visų tiesioginių išmokų voko išnaudoti. Dabar jau matome, kad pagal ekologines sistemas paprašyta apie 30 proc. Po administravimo tas skaičius mažės ir mes skaičiuosim, žiūrėsim, dėliosim“.
J.Ašmonienė prognozuoja, kad pagal šiuo metu jau turimus deklaravimo rezultatus išmokų drastiškai mažinti nereikės. Tikėtina, kad ūkininkus jos pasieks tokios, kokios numatytos Strateginiame plane.
Kaimo plėtros programos indėlis kovojant su klimato kaita
Lietuvos Strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.
Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014–2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Parama už ūkinius gyvūnus teikiama pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
