Pinigai ištirpo jau pavasarį
Antradienį ūkininkas su vienu nuolatiniu darbininku, samdomu ekskavatorininku ir jiems talkinančiu kaimynu buvusiu rajono Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistu Leonu Rimeika remontavo 10 cm diametro rinktuvus. Tokie pagal Melioracijos įstatymą yra žemės sklypų savininkų nuosavybė, tad ir prižiūrėti turi patys savininkai.
O už valstybei nuosavybės teise priklausančių 12,5 cm skersmens ir didesnių drenažo rinktuvų būklę atsakinga Savivaldybė.
„Ta va – ten, kur valstybės nuosavybė, mes kokie 6 ar 7 vietiniai ūkininkai, dar dalis iš kitur Rūdaičiuose žemės turinčių, ir plaukiam. Centriniai rinktuvai netvarkomi, apleisti, neišvalyti, krūmais apžėlę kanalai vandens nepriima“, – tai vienoje, tai kitoje esančių laukų vietoje rodydamas plytinčias pelkes apmaudo neslėpė ūkininkas.
Rajono Žemės ūkio skyrius, anot pašnekovo, padėti niekuo negali, kada besikreiptum, lėšų kaip nėra, taip nėra.
Rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotojos Dianos Šeirienės teigimu, Kretingos rajonui melioracijai kasmet skiriamos tikslinės valstybės lėšos – po 200 tūkstančių eurų. Tačiau tie tūkstančiai išdalijami į daug dalių.
„Rinktuvams remontuoti šiemet turėjome tiktai 33 tūkstančius eurų ir juos jau pavasarį išnaudojome. Iki šios dienos jau esam viršiję 11 tūkstančių eurų, – sakė D. Šeirienė. – Sandaro prašymą Žemės ūkio skyriui Leonas Rimeika perdavė rugpjūčio 18-ąją. Aš pažadėjau pagal galimybes padėti, bet negaliu mūsų rangovų versti dirbti į skolą arba be pinigų.“
S. Sandaras apgailestavo, kad rajono žemdirbiai susiskaldę, tarp jų nėra vienybės. Apie 10 metų diskutuojama, bet nesutariama dėl nuomonės įsisteigti Melioracijos fondą, kokį turi kiti rajonai, pavyzdžiui, Skuodas. „Galėtume ir mes prie to paties žemės mokesčio, kurį mokam, kiekvienas papildomai prisimesti dar po eurą nuo hektaro – taip prisidėtume ir prie centrinių rinktuvų tvarkymo, ir prie kanalų valymo“, – kalbėjo S. Sandaras.
Kiekvienas rajonas – savaip
Tačiau Skuodo rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Alina Anužienė „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad šiuo metu jie turi ne Melioracijos fondą, o Ūkininkų iniciatyvų skatinimo programą, kurioje numatytos lėšos ir avarinių melioracijos sistemų drenažui remontuoti.
„Dar 2018-aisiais su žemdirbiais sutarėme, kad šiek tiek pasididinsime žemės mokestį ir susikursime fondą, kuris tenkintų jų poreikius. Nuo to laiko papildomų mokesčių daugiau nė karto nesam rinkę, tas žemės mokesčio padidinimas buvo vienkartinis“, – akcentavo A. Anužienė. Iš tos pačios Ūkininkų iniciatyvų skatinimo programos lėšų gali būti skiriama ir kitoms reikmėms – keliams remontuoti, pagelbėti žmonėms gaisro atveju ir t. t.
Bet Kretingos rajono mero Antano Kalniaus Skuodo pavyzdys neįkvėpė: mūsų rajone, sakė, yra atskiros programos. Pavyzdžiui, turto neapsidraudusiems nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms, kurie kreipiasi į seniūnijas, parama gali būti skiriama iš mero rezervo.
Melioracijos darbams Kretingos rajonui skiriamos tikslinės valstybės lėšos – po 200 tūkstančių eurų, visų kanalų už tiek per vienerius metus sutvarkyti neįmanoma, tvarkoma atsižvelgiant į eiliškumą. 2021 ar 2022 metais prie bendro su ūkininkais projekto ir pati Savivaldybė yra prisidėjusi apie 80 tūkst. eurų.
„Aš tikrai esu prieš didesnį žemės plotų apmokestinimą. Kam to reikia – ar kad surinktume pinigų ir paskui ką nors remontuotume? Dirbamų žemės plotų rajone yra labai daug, ūkininkų – irgi. Tai kuriam pirmiau tų pinigų atseikėti, kurį daugiau mylėti, o kurį mažiau?“ – svarstė meras.
Jo nuomone, šiandieniniai ūkininkai taip pat yra verslininkai, todėl ir turi žiūrėti, kaip patiems savo žemės ūkio versluose suktis.
Vizijoje – Žemės ūkio fondas
Pasak D. Šeirienės, dėl melioracijos ūkininkams siūloma visokių galimybių – kad ir burtis į asociacijas, dalyvauti projektuose.
S. Sandaras kartu su keliais kitais rajono ūkininkais kartą jau buvo susibūrę į Melioracijos sistemų ir statinių naudotojų asociaciją, dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonėje „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ ir, pasinaudoję finansine parama, atnaujino žemės ūkio veiklai naudojamų laukų drenažo infrastruktūrą.
„Bet tai buvo prieš kelerius metus. Grioviai greit užauga – pavasarį nušienaujam, rudenį jie vėl nepraeinami. Tvarkyti juos reikia nuolat“, – sakė Žemės ūkio skyriaus vedėjos pavaduotoja.
Jos teigimu, steigti Melioracijos fondą – ne Savivaldybės reikalas. Apie dvejus metus Žemės ūkio ministerijoje vyksta procesai, kuriamas Žemės ūkio fondas, kuriame būtų numatytos lėšos ir melioracijos įrenginiams remontuoti.
„Bet kol kas tai – tik projektas, galutinio varianto, teisės aktų nėra. Diskusijos tebevyksta ir dėl įmokos į tą fondą, ir dėl lėšų panaudojimo, administravimo“, – sakė D. Šeirienė.
