Vištienos parduodama daugiau
Pirkėjai dažnai ieško vietoje užaugintos vištienos. Tai patvirtina statistiniai duomenys. Didžiausias Lietuvos rinkoje paukštienos gamintojas – Vilniaus paukštynas – vištienos pardavimus Lietuvoje praėjusiais metais, palyginti su 2022-aisiais, padidino 12 proc. Labiausiai (47 proc.) augo vištienos krūtinėlės filė paklausa, taip pat gerokai daugiau (42 proc.) nupirkta sparnelių. Augo ir vištienos blauzdelių, šlaunelių mėsos paklausa (8,5 proc.).
„Šlaunelių mėsa Lietuvoje ir taip buvo itin populiari dėl savo maistinių savybių, sultingumo. Pastebima tendencija, kad krūtinėlių ir sparnelių paklausą didina rinkoje vis plačiau siūlomi skirtingo išpjaustymo produktai – vidurinės sparnelių dalys ir peteliai, pjaustyta filė ir panašūs produktai, kurie itin palengvina maisto ruošimo procesą. Juos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje itin vertina jauni, laiko maistui gaminti ne visuomet atrandantys žmonės“, – pažymi Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas.
Pasak pašnekovo, nors lietuviai yra itin jautrūs produkcijos kainai, pastebima, kad importuojama vištiena, vartotojus bandanti vilioti mažesne kaina, pozicijas praranda dėl gerokai žemesnės kokybės. „Stebima tendencija, kad vartotojai pirmenybę teikia būtent kokybei, o ne kainai. Tad iš kaimyninės Lenkijos importuojama vištiena nebepajėgi pirkėjo suvilioti vien savo mažesne kaina, nes jau neatitinka vartotojų poreikių kokybės prasme“, – sako G.Kauzonas.
Prekybos centruose – pirmenybė lietuviškai, be antibiotikų užaugintai vištienai
Kad lietuviai vis dažniau renkasi vietoje užaugintą vištieną ir yra itin reiklūs mėsos kokybei, patvirtina ir prekybos tinklų atstovai. Anot prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovės Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, jau ne vienus metus parduotuvių asortimente didžioji dalis vištienos – lietuviška: „Stebime tendenciją, kad mūsų pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškai produkcijai, tad stengiamės patenkinti klientų lūkesčius ir jų poreikius. Tiekėjams dėl mėsos kokybės taikome aukščiausius reikalavimus. Aukštą kokybę vertina ir klientai, tad stebime reikšmingą šviežios mėsos kategorijos augimą. Palyginti su ankstesniais metais, mūsų prekybos tinkle didėjo ir parduodamas lietuviškos vištienos kiekis.“
I.Trakimaitei-Šeškuvienei pritaria ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos skyriaus atstovė Gintarė Kitovė. „Paukštiena visada buvo itin populiari mėsa, tad ją pirkėjai renkasi tikrai dažnai. Žinoma, kainos aspektas yra labai svarbus, tačiau pirkėjams svarbu ne tik tai – rūpi, ar mėsa lietuviška, ar užauginta be antibiotikų“, – teigia G.Kitovė.
Svarbu skaityti etiketes
Siekiant lengvai ir greitai atpažinti aukščiausios kokybės produktą, derėtų atkreipti dėmesį į ant jo pakuotės esančius ženklus. Vienas tokių – Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos ženklas „Nacionalinė kokybė Lietuva“, kuris patvirtina, kad produkcija atitinka išskirtinius, net ES pranokstančius, reikalavimus. Jei kalbėtume apie vištieną, remiantis NKP, jai keliami atskiri reikalavimai, tarp kurių – ir mėsinių viščiukų auginimas be antibiotikų.
Vilniaus paukštynas yra pirmasis vištienos gamintojas šalyje, sertifikuotas pagal NKP sistemą ir turintis teisę savo produktus žymėti ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“.
„Griežtai kontroliuojame visus mėsinių viščiukų auginimo procesus – nuo padėto kiaušinio, inkubatoriuje išsiritusio viščiuko, kuris vėliau gabenamas į paukštidę. Kiekviename etape imamės visų įmanomų prevencinių priemonių, kad mūsų paukščiai augtų sveiki ir jų nereikėtų gydyti antibiotikais. Natūraliai stipriname jų imunitetą, suteikdami jiems kuo geresnes sąlygas augti ir taip užtikrindami paukščių sveikatingumą“, – pažymi Vilniaus paukštyno paukščių auginimo vadovas Saulius Petkevičius.
NKP reikalavimai griežtai apibrėžia, kokiomis sąlygomis turi būti auginami mėsiniai viščiukai: laisvi ant sauso kraiko, jiems turi būti skiriama daugiau ploto, tad paukščiai turi daugiau vietos judėti, gali elgtis natūraliai. Lesalas turi būti kuo natūralesnis, subalansuotas. Paukštidėje privalo būti įrengta ventiliacija bei natūralus ir (arba) dirbtinis apšvietimas, taip pat sudarytos sąlygos paukščiams pailsėti nuo šviesos.
Siekiant gauti ženklą „Nacionalinė kokybė Lietuva“, itin griežti reikalavimai taikomi ne tik paukščių auginimui, bet ir jų skerdimui, šviežios mėsos laikymui. Paprasčiau kalbant, sertifikuotos privalo būti visos gamybos grandys.
Ruošiant paukštienos gaminius, negali būti naudojama mechaniškai atskirta mėsa, užpildai ar baltyminiai mėsos pakaitalai, maisto priedai, draudžiama naudoti dirbtinius aromato bei skonio stipriklius, dažiklius, GMO.
Projekto rėmėjas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
