Aplinkosaugos politikams tai neturėtų patikti – „dzūkų kopų“ projektą pradėjo narstyti prokurorai bei Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Atsižvelgdamas į publikacijas, skelbtas portale lrytas.lt, Aplinkos apsaugos departamento Kauno miškų kontrolės skyrius atliko patikrinimą ir įvertino surinktą informaciją dėl atliktų miško kirtimo darbų dalyje Dainavos girios teritorijos.

Šie darbai buvo vykdomi pagal aplinkos ministro Simono Gentvilo 2022-ųjų gruodžio 2 d. įsakymu patvirtintą Dainavos girios dalies – Marcinkonių, Drevių Kampo ir Užuožerio miškų – gamtotvarkos planą.

Darbo ėmėsi tarnybos

[[ge:lrytas:lrytas:27310083]][[ge:lrytas:lrytas:27697301]][[ge:lrytas:lrytas:28036259]][[ge:lrytas:lrytas:28266340]]

„Visą surinktą informaciją dėl atliktų darbų dalyje Dainavos girios teritorijos pateikėme Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai pagal jų paklausimus“, – lrytas.lt žinią perdavė Aplinkos apsaugos departamentas.

Pasak Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Vilmos Mažonės, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje šiuo metu atliekamas patikrinimas dėl galimų viešojo intereso pažeidimų, sprendimas kol kas nėra priimtas.

„Šiuo metu vyksta Aplinkos apsaugos departamento atlikto audito analizė, gali būti, kad reikės surinkti daugiau papildomų duomenų“, – teigė V.Mažonė.

Plynieji kirtimai – parke

Pernai per šv. Baltramiejų – rugpjūčio pabaigoje, miškininkai pažymėjo paskutinę iš trijų kirtimų biržę Dzūkijoje, netoli Marcinkonių esančioje Dainavos girioje.

Trečiajame 18 hektarų dydžio plote maždaug septyniasdešimties metų amžiaus pušynas buvo iškirstas tam, kad atsivertš smėlynė – vadinamosios žemyninės kopos.

Kopos – tai Dzūkijos nacionaliniame parke sumanytas ir europinėmis „Naturalit“ lėšomis finansuojamas projektas. Jam buvo naudojami vadinamojo „LIFE integruoto projekto „Natura 2000“ tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ pinigai.

Tokiu būdu, aplinkosaugininkams pasirūpinus, buvo kuriama Europinės Bendrijos svarbos natūrali buveinė.

Visa bėda, kad Dzūkijoje tai buvo daroma sunaikinant tai, ką jau buvo sukūrusi gamta, ir po miško kirtėjų pjūklais atsidūrė ne vienas hektaras sengirės.

Iškirto didžiulį plotą

2023-iųjų sausį sausį ties keliu, jungiančiu Varėną su Marcinkonimis, plynai buvo iškirsta 13,6 hektaro miško, pernai pavasarį – dar apie 14 hektarų, o rudeniui liko paskutinė 17,4 hektaro dydžio biržė Musteikos girininkijoje.

Darbus atliko viena iš „Naturalit“ projekto dalyvių – Valstybinių miškų urėdija (VMU).

Pagal gamtotvarkos planą, kurį aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino 2022-ųjų gruodį, Dainavos girioje medžius VMU turi plynai iškirsti kone 44 hektaruose.

Projektą įgyvendino viešoji įstaiga „Baltijos aplinkos forumas“ – vienas iš „Naturalit“ projekto dalyvių.

2018–2027 metams „Naturalit“ projektui, kurį koordinuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), numatytas 17 mln. eurų finansavimas.

Regimiausia šio projekto veikla ir yra „dūkų kopos“ – maždaug pusšimtis hektarų plynųjų kirtimų Dzūkijos nacionaliniame parke.

BAF 2022-ųjų finansinėje ataskaitoje nurodė, kad „Naturalit“ projektui pernai atiteko 273 638 eurai. Kiek tiksliai šių pinigų galėjo būti panaudota „dzūkų kopų“ gamtotvarkos projektui, nebuvo įvardinta.

„Žemyninių kopų atvėrimo veikla Dzūkijos nacionaliniame parke yra atliekama įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“ – tai nėra atskiras projektas, jam biudžete lėšų nėra numatyta. Projekto partnerė Valstybinių miškų urėdija šiuos darbus atlieka įgyvendindama miškotvarkos projekte numatytą veiklą.

Kiti į veiklą įtraukti projekto partneriai tik teikė reikalingas konsultacijas, tikslinant miškotvarkos projektą“, – portalui lrytas.lt projekto metu sakė Birutė Valatkienė, projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ grupės vadovė.

BAF atstovė komunikacijai Rita Grinienė tuo metu aiškino, kad procesą koordinuoja Dzūkijos nacionalinis parkas: „Kažkokio papildomo lėšų skyrimo tam nebuvo, o į miško kirtimo darbus projekto „Naturalit“ komanda nesikiša“.

Gamtotvarkos projektas

2022-ųjų gruodį aplinkos ministro patvirtintas Dainavos girios – Marcinkonių, Dreivių kampo ir Užuožerio miškų – gamtotvarkos planas buvo 2016-aisiais sumanyto projekto finišas.

Kaip teigta šiame dokumente, projekto tikslas – suformuoti, atkurti ar palaikyti palankią apsaugos būklę Europos Bendrijos svarbos natūralioms buveinėms: žemyninei smiltpievei, Vakarų taigai, Kerpiniams pušynams. Taip pat – atkurti vėjalandės šilagėlės populiaciją, sudaryti sąlygas smiltyniniam gvazdikui augti ir kitas.

Pagal šį planą, visa tai, kas susiję su medžių kirtimu ir miško paklotės šalinimu, gulė ant VMU pečių. Urėdija privalo iškirsti 43,4 hektarus miško, dar apie 9 hektarus augmenijos turėtų būti šiemet išnaikinta ugnimi.

Nurėžė ir sengirę

Miškininkai, kurie turi solidžios patirties, netruko įžvelgti, kad žemyninių kopų kirtavietėse žalos gamtai buvo padaryta daugiau, nei kada nors naudos duos vėjo pustomas smėlis.

„Antrojoje kirtavietėje kone hektaro plote neliko maždaug 120 metų senumo miško. Jis ten augo seniai – nebuvo taip, kaip teigė projekto sumanytojai, kad prieš septyniasdešimt metų esą ten tik vėjas pustė kopų smėlį. Ir kad ketama tai, kas neturi vertės – ką žmonės pasodino apie 1950-uosius metus.

Širdį skauda ir dėl to, kad dar 0,7 hektarų plote neliko 145 metų amžiaus medžių. Saugoma buveinė, nacionalinis parkas, II grupės draustinis – visos apsaugos buvo numatytos tai vietai, kokios tik gali būti. O realiai kirtavietėje neliko pusantro hektaro sengirės.

Turiu patirties, ir vaikščiodamas po kirtimą mačiau senų medžių kelmus, kurie bylojo, kad ten pat pjūklai nurėžė dar apie 1–1,5 ha maždaug 100 metų miško“, – sakė pavardės prašęs neminėti miškininkas.

Anot jo, tame pačiame kirtime, kaip rodo Valstybinės miškų tarnybos duomenys, buvo kone 3 hektarai savaiminės kilmės – ne žmogaus rankų sodinto 70 metų amžiaus pušyno.

Dykyne virtusios „dzūkų kopos“ atsidūrė prokurorų ir STT akiratyje: išguldytas maždaug septyniasdešimties metų amžiaus pušynas