Jau ne tik ūkininkai ar perdirbėjai, bet ir pramonininkai skambina pavojaus varpais dėl Seimo Ekonomikos komiteto parengto vadinamojo Pieno įstatymo projekto. O dėl jau išdalytos paramos pieno ūkiams gresia teismai.

„Pieno ūkių mažėja, karvių – irgi, o valdžia nesugeba rasti jokių esminių sprendimų, kaip padėti šiam sektoriui.

O juk viskas vyksta tuo metu, kai turime galingą kaimyną iš pietų – Lenkiją, kuri gali visiškai užtvindyti mus savo pienu“, – stebėjosi Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas.

Nemažai pienininkystės bendrovių vienijančios organizacijos vadovą stebino tiek nemokšiškai rengiamas vadinamasis Pieno įstatymas, tiek Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimas padalyti paramą pieno ūkiams pagal labai abejotinus kriterijus.

[[ge:lrytas:lrytas:32911474]][[ge:lrytas:lrytas:32886112]]

Sprendimas nustebino

Praėjusiais metais ŽŪM paskelbė, jog pieno gamintojams bus išmokėta papildoma parama, kad jie atsilaikytų laikinai kritus žaliavos supirkimo kainoms.

Tačiau parengtos taisyklės sukėlė abejonių dėl jų teisėtumo. Iš esmės be didelių skaičiavimų bus nuspręsta, kad parama priklauso tiems, kurie už pieno litrą gavo ne daugiau kaip 40 centų, nors kodėl pasirinktas toks skaičius, liko neaišku.

Negana to, pinigai nebuvo numatyti tiems, kurie pieną parduoda tiesiogiai vartotojams, pavyzdžiui, prekiaujantiems mobiliosiose turgavietėse.

Ministerija paramą nutarė skirti tik tokiems ūkiams, kurie parduoda žaliavą perdirbėjams.

Bet ir jiems buvo uždėtas apynasris: didžiausia paramos suma – 20 tūkst. eurų.

Kai kurie ūkiai turi po kelis šimtus karvių ir yra investavę didžiulius pinigus, tačiau vienam galvijui tenkanti suma dėl šio ribojimo jiems buvo mažesnė nei smulkiesiems pieno tiekėjams, laikantiems vos kelias karves.

LŽŪBA prašymo stabdyti žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko įstatymo galiojimą teismas netenkino, tačiau vėliau į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi keli Seimo nariai, siekiantys išsiaiškinti dėl šio įsakymo teisėtumo.

Tik šiemet gegužę teismas priėmė sprendimą, o jo esmė – parama jau padalyta (tai buvo padaryta iki šių metų pradžios), todėl nebėra dėl ko spręsti.

Tiesa, teisėjų kolegija nurodė, kad individualūs skundai gali būti toliau teikiami.

„Labai keista padėtis. Jei man kas nors sugadintų automobilį ir kreipčiausi į teismą, o per tą laiką jį spėčiau susitvarkyti, tai gal irgi kaltininkas būtų išteisintas? Bet kuriuo atveju mes konsultuosimės su teisininkais, ar bus naujų ieškinių“, – sakė LŽŪBA prezidentas E.Pranauskas.

Iš klaidų nepasimokė

Teismų virtinė gali užsisukti ir dėl Pieno įstatymo, kurio projektą neseniai rinkos dalyviams pateikė Seimo Ekonomikos komitetas. Tai būtų ne pirmas toks atvejis.

Pirmą kartą įstatymas buvo priimtas 2015 m., kai Žemės ūkio ministerijai vadovavo Virginija Baltraitienė.

Konstitucinis teismas vėliau nustatė, kad tai padaryta nepagrįstai pažeidžiant teisėkūros procesą, tad įpareigojo jį priimti iš naujo iki 2020 metų liepos.

Teismas nurodė tai padaryti laikantis nustatytos teisėkūros tvarkos, atlikus poveikio konkurencijai ir ekonomikai vertinimus. Tačiau tuomet iki nustatyto termino nepavyko užtikrinti skaidraus ir kokybiško teisėkūros proceso, tad su įstatymo pakeitimo procedūromis ministerija pavėlavo.

Gali būti, kad Seimo Ekonomikos komitetas, parengęs naują projektą, vėl lipa ant to paties grėblio. Mat jame numatyta tokių prievolių, kurios gali pažeisti ne tik Konkurencijos įstatymą, bet ir Konstituciją arba ES laisvosios prekybos principus.

[[ge:lrytas:lrytas:32917095]]

Pavyzdžiui, įpareigojimas viešai skelbti tiek kainas, tiek priemokas yra akivaizdus reikalavimas atskleisti komercines paslaptis, dėl kurio normali konkurencija gali tapti neįmanoma.

Priešrinkiminiai triukai

„Mes norime sukurti tokią tvarką, kad jeigu visas pienas yra baltas, tai ir visiems jo gamintojams kaina turėtų būti sąžininga ir vienoda“, – neseniai „Lietuvos rytui“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Dar anksčiau jis buvo užsiminęs, kad bus siekiama į reguliavimo sferą įtraukti ne tik perdirbėjus ir gamintojus, bet ir prekybininkus. Tačiau dabar projekte apie juos beveik neužsimenama.

Todėl nieko nuostabaus, kad pateiktą projektą kritikuoti iškart ėmė visi: tiek stambieji, tiek smulkieji pieno gamintojai, tiek perdirbėjai ar verslo asociacijos.

„Numatyti tokie reikalavimai, kad apsimokės pieną vežti iš Lenkijos, o taip visiškai sužlugdysime savo pieno ūkius“, – teigė asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacija piktinosi tiek projekte surašytomis nuostatomis, tiek pačiu procesu ir pavadino jį vienu ryškiausių pastarojo meto teisinio nihilizmo pavyzdžių, kuris rodo, kad priešrinkiminiai tikslai gali ne tik užgožti teisines vertybes, bet ir kelti grėsmę penktajam pagal apyvartą bei šeštajam pagal sukuriamą bendrąjį vidaus produktą Lietuvos pramonės sektoriui.

„Siekiama sukurti situaciją, kai visi pieno pirkėjai supirkinėtų už vienodas kainas, tokiu būdu eliminuojant paskatas konkuruoti tiek pieno supirkėjams, tiek patiems gamintojams. Be to, siekiama perkelti pieno pirkėjams valstybės funkciją apsaugoti gamintojus nuo jiems galimai nepalankių rinkos svyravimų.

Tokie siekiai neturi nieko bendro nei su Pieno įstatymo tikslu užtikrinti gamintojų ir pirkėjų santykių „sąžiningumą“, nei su bendrai teisėkūroje privalomais tikslais apsaugoti sąžiningą konkurenciją, užtikrinti teisingą interesų balansą bei intervencijos į rinką proporcingumą“, – teigiama konfederacijos rašte.

Į prievaizdus nesikreipė

Kol kas įstatymo rengėjai netgi nesikreipė į kitas valstybės institucijas, kurios galėtų pateikti išvadas, ar jų parengtos nuostatos atitinka kitus teisės aktus.

„Projektas kol kas nėra pateiktas derinti mūsų institucijai pagal įprastas teisės aktų projektų derinimo procedūras.

Apie planuojamus pakeitimus Konkurencijos tarybą informavo verslo asociacijos, o mūsų institucija kreipėsi į projekto rengėjus ir atkreipė jų dėmesį, kad, nusprendus projektą svarstyti oficialiai, į jo derinimo procedūrą turėtų būti įtraukta ir Konkurencijos taryba“, – „Lietuvos rytui“ sakė Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė.

Pasak jos, taryba jau anksčiau buvo vertinusi su žalio pieno pardavimu susijusio reglamentavimo nuostatas ir savo išvadose pabrėžusi, kad pieno pirkimo kainų reguliavimas bei pareigos viešai skelbti šias kainas nustatymas pieno pirkėjams gali iškreipti konkurenciją rinkoje, taip pat pažeisti Europos Sąjungos teisės reikalavimus, jeigu būtų įtvirtinti laisvų derybų dėl pieno pirkimo kainų ribojimai.

„Vis dėlto savo išvadas dėl naujai rengiamo Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekto pateiksime, kai gausime jį įvertinti ir turėsime galimybę susipažinti su oficialiai įregistruotu dokumentu“, – tvirtino J.Ivanauskienė.

Tuo metu LŽŪBA prezidentas E.Pranauskas piktinosi tuo, kad jau daugelį metų, matydama besitraukiantį pieno sektorių, valdžia nesugeba surasti racionalių ir visiems tinkamų sprendimų.

„Karvių mažėja, pieno gamyba irgi traukiasi. O vietoj kardinalių pokyčių politikai kažkodėl tiktai bando supriešinti pieno gamintojus ir supirkėjus, nors nuo to niekam geriau nebus“, – tvirtino pašnekovas.

Pieno sektoriuje – įtempta situacija: gresia teismai, o Lenkija gali visiškai užtvindyti mus savo pienu