Kokybė – prastoka, o pinigų reikia čia ir dabar. Lietuvos ūkininkai priversti bent dalį daržovių parduoti gerokai mažesnėmis kainomis negu anksčiau.

Tokias tendencijas jau regi ir pirkėjai, o jiems tai tikrai į naudą.

Kaip rodo statistika, parduotuvių lentynose daržovių kainos šiuo metu maždaug penktadaliu mažesnės nei pernykštį rudenį.

Atpigo ženkliai

[[ge:lrytas:lrytas:34063841]][[ge:lrytas:lrytas:34134857]][[ge:lrytas:lrytas:34186590]][[ge:lrytas:lrytas:34063743]]

Bulvės šaldytuve ilgai neužsibūna – greitai ima pūti, tad atsargai šiuo metu jų neverta pirkti, nors jų kaina parduotuvėse itin patraukli.

Kilogramas bulvių vidutiniškai kainuoja 0,7 euro – maždaug trečdaliu pigiau nei rugpjūtį ir apie 20 proc. pigiau nei pernai tuo pat metu. Penktadaliu pigesni ir baltagūžiai kopūstai – vidutinė kilogramo kaina šiuo metu sukasi apie 0,9 euro.

Svogūnų kainos taip pat gerokai – net ketvirtadaliu menkesnės, nei būta pernai rugsėjį, morkų – taip pat. Visų jų vidutinė kilogramo kaina sukasi apie 0,7 euro.

Stengiasi parduoti greičiau

„Tai laikinas kainų nuosmukis, nes ūkininkams reikia pajamų, kad galėtų kreditoriams grąžinti atidėtas paskolas. Jie stengiasi kuo daugiau daržovių parduoti iš karto, vos tik nuėmę jų derlių.

Be to, dalį ūkių, ypač šiaurinėje Lietuvos dalyje, skalbė liūtys. Drėgmė sudaro palankias sąlygas puviniui įsimesti.

Daržovės ir bulvės greitai genda, todėl norime neužteršti sandėlių – kuo skubiau jas parduoti, kad žmonės suvalgytų tol, kol jos dar yra geros“, – sakė Kėdainių rajone, Daukšių kaime, kartu su sūnumi ūkininkaujantis Saulius Dambrauskas.

Jų ūkyje bulvėms šiemet skirta apie 220 hektarų žemės, svogūnams – 33 hektarai.

Pasak ūkininko, svogūnams vasara irgi nebuvo palanki, o pora juos gausiausiai auginančių ūkininkų yra būtent Šiaurės Lietuvoje. Nors šios daržovės atsparesnės liūtims nei bulvės, vis tiek nepalankūs orai jų derlių sumažino.

Paklausą augina svetimi

„Mūsų ūkis – Lietuvos viduryje, svogūnai pas mus geri, bet jų gana nedaug auginome. Tad pirkėjams tuščių pažadų nežarstyčiau: ir svogūnų, ir bulvių kainos netruks pakilti iki pernykščio lygio, nes paklausa – didelė.

Mūsų ūkį nuolat pasiekia paklausimai iš kitų valstybių – Ukrainos, Moldovos. Joms reikia bulvių, bet dar negalime tiekti, šiuo metu juk pats bulviakasis.

Bulvių paklausą augina ir tai, kad Balkanų šalyse buvo sausra, Lenkijos ūkiai – paskendę. Neseniai teko ten apžiūrėti bandomuosius laukus.

Lenkai tikrai nedžiūgauja. Bulves naikina puvinys, svogūnų derlius trečdaliu mažesnis nei įprastai“, – kalbėjo S.Dambrauskas.

Lietuvoje svogūnų neužauginama tiek, koks yra poreikis, dalį jų tenka importuoti. Tačiau dėl jų teks konkuruoti su Indija, kurioje šių daržovių šįmet labai stinga.

„Pernai svogūnai į Lietuvą buvo gabenami iš Kazachstano bei Uzbekistano, šiemet, ko gero, šios šalys juos parduos indams. Taigi poreikis pas mus išliks nemenkas, o pasiūla nebus didelė“, – teigė ūkininkas.

Bulves niokoja puvinys

Pasak bendrovės „Norfos mažmena“ komercijos direktorės Aleksandros Braginos, šį rudenį daržovių kainas žemyn spustelėjo prastoka jų kokybė.

„Ūkininkai daržovių užaugino nemažai, bet jų kokybė pernai buvo daug geresnė. Derliaus jie stengiasi nelaikyti sandėliuose – kuo daugiau parduoda dabar, nes tikisi, kad vėlyvųjų veislių daržovės bus geresnės kokybės.

Tiekėjai kalba apie tai, kad bulvių derlius ir jų kokybė įvairiuose Lietuvos regionuose skiriasi, tam įtakos padarė gamtos sąlygos. O ir kaimuose sau bulves auginę žmonės skundėsi, kad nemažai jų pažeidė puvinys“, – kalbėjo A.Bragina.

Prekybininkai regi, kad ir kitų daržovių – morkų ar burokėlių – kokybė yra prastoka, jos neužaugo didelės.

„Vaisių ir daržovių skyriuose dirbantys mūsų darbuotojai kalba apie tai, jog nuo baltagūžių kopūstų turi nuimti nemažai pažeistų lapų, kad sukrauti į vitrinas jie normaliai atrodytų“, – sakė A.Bragina.

[[ge:lrytas:lrytas:34218170]]

Neišsižada nuolaidų

Pasak „Iki“ atstovės Gintarės Kitovės, pirkėjai yra lojalūs bulvių, kopūstų, morkų, burokėlių ir kitų daržovių augintojams Lietuvoje. Vos tik parduotuves pasiekia pirmasis jų derlius, išauga ir jų paklausa.

„Šį rudenį kai kurios lietuviškos daržovės, pavyzdžiui, morkos ir kopūstai, mūsų tinklo parduotuvėse kainuoja maždaug tiek pat, kiek ir pernai. Bet yra ir tokių naujojo derliaus daržovių, už kurias pirkėjai moka mažiau.

Pavyzdžiui, šviežios lietuviškos bulvės bei burokėliai šiuo metu kainuoja maždaug 20 proc. pigiau nei pernai rugsėjį“, – sakė G.Kitovė.

Pasak jos, sezonui įsibėgėjus didėja daržovių pasiūla, todėl gausesnės tampa ir akcijos, kurių metu suteikiamomis nuolaidomis pirkėjai noriai naudojasi.

Ryšys su ūkininkais

„Užsakydami vaisius ir daržoves pirmenybę teikiame būtent vietos augintojams. Su kai kuriais jų mūsų tinklo partnerystė trunka kelis dešimtmečius, pavyzdžiui, jau 22 metus iš ūkininko Algimanto Vaupšo perkame morkas, kopūstus, bulves, ridikus, burokėlius.

Su ūkininku Virgilijumi Kuprevičiumi, tiekiančiu morkas ir kopūstus, bendradarbiaujame jau 26 metus. Derlius šiemet gausus, tiekėjai mūsų užsakymus vykdo be sutrikimų, o daržovių kokybė gera“, – sakė „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Pasak jos, „Maximos“ tinkle bulvės ypač gausiai perkamos. Kol kas didžiojo bulviakasio dar laukiama, tad, pasak tiekėjų, kai šiųmetis bulvių derlius bus nuimtas, paaiškės ir jų kokybė, ir būsima kaina.

„Pomidorai, kopūstai, morkos yra dažnai pirkėjų krepšeliuose atsiduriančios daržovės. Jų šiais metais jau esame pardavę beveik 2800 tonų – vidutiniškai po kilogramą kiekvienam Lietuvos gyventojui.

Apskritai lietuviškos morkos sudaro kone 70 proc. viso mūsų tinkle parduodamo morkų kiekio, o atvežtinėmis prekiaujame tik tuo metu, kai vietos augintojai galutinai parduoda savo derlių.

Ilgametė partnerystė su ūkininkais padeda užtikrinti, kad nebrangių morkų pirkėjai „Maximoje“ nestokotų.

Šiuo metu jos kainuoja apie 6 proc. pigiau negu pernai rugsėjį“, – sakė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Maistui – ketvirtadalis visų išlaidų

Bulvės ir daržovės – kasdieniai produktai, tad kokią įtaką jų kainų pokyčiai daro infliacijai?

Pasak banko „Citadele“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino (nuotr.), daržovėms įsigyti išleisti pinigai sudaro apie 1,5 proc. visų vartojimo išlaidų ir apie 7 proc. visų maistui tenkančių išlaidų.

„Tai, kad dalis maisto prekių pinga, daro teigiamą įtaką infliacijos rodikliams Lietuvoje. Išlaidos maisto produktams pas mus sudaro apie ketvirtadalį visų vartotojų išlaidų. Tuomet, kai pinga daržovės bei kitos maisto prekės, infliacija arba mažėja, arba lėtėja jos augimo tempas“, – sakė A.Izgorodinas.

Vis dėlto yra ir daugiau infliacijai įtaką darančių veiksnių.

„Nors prekių segmente infliacija jau kurį laiką yra maža, be to, būta ir defliacinių mėnesių, problemą aštrina paslaugų kainos. Paslaugų sektoriuje infliacija siekia kone 7 proc. ir ją augina dirbančiųjų šiame sektoriuje kylantys atlyginimai. Taigi žmonės mažiau išleidžia pinigų maistui ir kitoms prekėms, bet vis brangiau turi mokėti už įvairias paslaugas“, – teigė ekonomistas.

Stebi laikiną kainų nuosmukį – daržoves ūkininkai priversti parduoti gerokai pigiau, nei norėtų