Kas šventėms perka nukirstas eglutes, kas renkasi eglučių nuomą, o kam užtenka pušies ar eglės šakos. Ekspertai papasakojo, koks yra tvariausias ir populiarėjantis būdas, kurį renkasi lietuviai.

Gruodžio 18 d., kaip ir kasmet, Valstybinių miškų urėdija (VMU) gyventojams dalijo pušių šakas arba eglišakius.

„Jau aštuonioliktą kartą vykstanti miškininkų akcija, kai, pirmiausia, yra noras sukurti kalėdinę nuotaiką visiems, kas tik nori. Miestų ir miestelių aikštėse šiandien (gruodžio 18 d. – aut.) kolegos išdalins daugiau nei 100 tūkst. eglių ir pušų šakų.

Tuo pačiu norime atkreipti dėmesį į tvarų naudojimą – ne medelius kirsti ir pasipuošti, o papuošti eglės ar pušies šaką, kuri yra tvari, surinkta kirtavietėse ir bus išdalinta visiems norintiems“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto Espresso“ pasakojo VMU vadovas Valdas Kaubrė.

[[ge:lrytas:lrytas:35645636]][[ge:lrytas:lrytas:35484482]][[ge:lrytas:lrytas:35606607]]

O viskas prasidėjo beveik prieš 20 metų, kai Šiaulių miškininkai pagalvojo, kokią dar akciją galėtų sugalvoti. Taip ir prasidėjo tradicija kalėdiniu laikotarpiu Šiaulių miesto gyventojams dalinti eglišakius.

Dabar ši akcija vykdoma ir 60 miestų, kai kuriose savivaldybėse šakos dalijamos net keliose vietose.

„Jaučiame, kad gyventojau jau yra įpratę ir mūsų laukia, o mūsų specialistai laukia skambučių nuo gruodžio pradžios, kada vyks akcija. Žmonės susirenka eglišakius ir mažesniuose miesteliuose pabendrauja tarpusavyje“, – kalbėjo jis.

Džiaugiamasi, kad žmonės jau nebekerta eglučių tiek, kiek tai darydavo anksčiau. Nors už tokią nelegalią veiklą yra įspėjama, o vėliau taikomos baudos nuo 15 eurų, pirmiausia, turėtų apimti gėdos jausmas, sako VMU atstovas. „Tikime visų piliečių sąmoningumu“, – pridūrė jis.

Pastaruosius kelerius metus sudėtinga situacija ir miškuose sanitariniu požiūriu, egles puola parazitai – žievėgraužis puola senus medynus, kurie yra neiškirsti. Tam įtakos turi ir šylantis klimatas.

Visgi nevertėtų jaudintis, kad eglių nebeliks – užkrėsti medžiai iškertami, o medynai sodinami mišriai su beržais.

Radijo laidoje Klaipėdos universiteto botanikos sodo vadybininkė Rita Buivydė mano, kad būtent eglučių nuoma yra vienas tvariausių būdų Kalėdoms. Po švenčių eglutės atgal grąžinamos į gamtą arba keliauja į bonatikos sodą. Taip pat eglutę galima ir pasisodinti kieme.

Vazonuose auginančios eglutės įprastai būna 1,5–1,7 m aukščio, o šiemet jau yra išnuomota apie 70 proc. – apie 120. Tokios eglutės kainuoja apie 30 eurų, jei eglutė tinkamai prižiūrėta bus galima atgauti ir pusę sumokėtos sumos. Manoma, kad likusi dalis bus iš nuomota Kūčių išvakarėse.

„Labai džiaugiamės, kad mūsų ištikimieji klientai tikrai klauso mūsų rekomendacijų ir prisideda prie medelių išsaugojimo – kuo vėliau išsinuomoti eglutę ir parsinešti ją namo“, – sako R.Buivydė. Eglutę grąžinti į botanikos soda galima iki sausio 10 d.

Kaip teigė pašnekovė, eglutę namo geriau parsinešti kaip įmanoma trumpiau dėl oro temperatūros pokyčių, todėl reikia atkreipti dėmesį į oro temperatūrą namuose ir į vanden – kartą savaitėje reikia medelį gausiai palaistyti ir laikyti kuo toliau nuo šildymo įrenginių.

Taigi, rekomenduojama ją laikyti balkone, terasoje ar kieme. Tai nebėra naujiena ir klientams, kurie vis dažniau patys supranta, kad lauke eglutėms yra daug geriau.

„Pradžiugino, praėjo šventės, prašome jas grąžinti“, – trumpai ir aiškiai patarė botanikos sodo atstovė. Tai taip pat reiškia, kad tą pačią eglutę į namus galima parsinešti ir kelis metus iš eilės.

[[ge:lrytas:lrytas:35708427]]

[[ge:lrytas:lrytas:1031194]]

Kreipiasi į gyventojus, kurie dar neturi eglutės: už tai galite arba išvis nemokėti, arba vėliau atgauti dalį pinigų