Lietuvos javų augintojams šie metai bus kuklesni – grūdų supirkimo kainos sumažėjo. Tačiau kitų sektorių ūkininkai pastaraisiais metais neturi kuo skųstis, ypač laikantys karves ar mėsinius galvijus.

Vienais metais geresnis javų derlius, kitais – prastesnis, bet visada toks, kuris pamaitina net ir Afrikos šalių – Nigerijos, Malio, Maroko, Senegalo ir Pietų Afrikos Respublikos gyventojus.

Kasmet Lietuvoje vidutiniškai užauginama apie 4,5 mln. tonų kviečių, iš jų maždaug trys ketvirtadaliai derliaus – apie 3–3,5 mln. tonų yra eksportuojama.

Mūsų šalies augalininkystės ūkiai geba išlaikyti tvirtas pozicijas užsienio rinkose, nors grūdų kainų svyravimai pastaruoju metu prigadina jiems nervų. Įtampos nepavyksta išvengti, nes Lietuvoje superkamų grūdų kainos priklauso nuo tendencijų pasaulinėje rinkoje.

[[ge:lrytas:lrytas:36909319]]

„Pastaruoju metu ir ūkininkams, turintiems senojo derliaus grūdų atsargų, ir mums, grūdų supirkimo įmonėms, teko regėti ne vieną kainų kilimą ir nuosmukį.

Nuo pernykščio derliaus nuėmimo iki šiol grūdų kainos keitėsi daugybę kartų. Joms įtaką daro ir geopolitinė situacija, ir pernai lapkritį vykę JAV prezidento rinkimai, ir prezidento Donaldo Trumpo užmojai“, – sakė įmonių grupės „Linas Agro Group“ grūdų prekybos vadovas Baltijos šalims Svajūnas Banelis.

[[ge:lrytas:lrytas:36876026]][[ge:lrytas:lrytas:36893920]][[ge:lrytas:lrytas:36954452]]

Kviečiai gerokai atpigo

Įprasta, kad grūdų kainą sudaro dvi dedamosios. Viena jų – tai Paryžiaus „Matif“ biržos kaina. Pasak S.Banelio, maždaug per mėnesį – nuo vasario vidurio iki šiol – rapsų tonos kaina sumažėjo apie 60–70 eurų – nusmuko iki 462 eurų ir toliau vis dar mažėja.

Kviečių kaina per tą patį laiką susitraukė apie 15 eurų. Šiuo metu „Matif“ biržoje kviečių tona kainuoja apie 220 eurų, o prieš gerą mėnesį jos kaina siekė 235–340 eurų. „7–8 proc. kviečių kainos kritimas – didelis pokytis“, – patikino S.Banelis.

Kitą grūdų kainos dedamąją sudaro vadinamoji premija – skirtumas tarp kainos biržoje ir galutinės grūdų pardavimo kainos. „Premijai įtaką daro visa pasaulinė birža – pasiūlos ir paklausos santykis.

Prieš mėnesį premijos buvo žemame lygyje, nes visos javus auginančios šalys aktyviai pardavinėjo grūdus ir jų kainos buvo smarkiai spaudžiamos žemyn.

Paklausa buvo labai menka, nes importuotojai buvo prisipirkę grūdų ir niekam jų nereikėjo. Tačiau D.Trumpą išrinkus JAV prezidentu padidėjo karo baimė. Rusija ėmė siųsti signalus, kad nebeprekiaus grūdais, ir iš tiesų oficiali statistika rodo, jog grūdų eksportas iš Rusijos šiuo metu yra smarkiai sumažėjęs, ypač jų pardavimas krito vasarį ir kovą.

Natūralu, kad grūdų pirkėjai pasaulyje, kaip ir didieji Afrikos šalių malūnai, suskato užsitikrinti grūdų tiekimą iš kitų šalių. Jie aktyviai siuntė užklausas ir į visas Baltijos šalis, todėl premijos ėmė didėti“, – sakė S.Banelis.

Ateities sandoriai kuklesni

Galbūt premijų augimas – tai gera žinia tiems ūkininkams, kurie iki šiol išlaikė dalį senojo derliaus grūdų?

„Dauguma ūkininkų jų nebeturi, kiti stengiasi skubiai išparduoti likučius. Nedidelė pardavimo banga dar kils po sėjos, nes žemdirbiai norės parduoti tai, kas liks nesuberta į žemę“, – atsakė S.Banelis.

Tačiau ilgai laikyti neparduotus senojo derliaus grūdus ūkininkams neapsimoka. Jeigu jie užsibūna sandėliuose iki kovo ar balandžio, vėliau už grūdus jie nebegali tikėtis geros kainos.

„Mes, prekybininkai, paskutinius grūdus išplukdome pirkėjams balandį. Tad jeigu ūkininkai iki to laiko jų neparduoda, juos vėliau perkame tik pagal būsimo derliaus kainas, o jos šiuo metu yra 20 eurų už toną mažesnės nei senojo.

Kainą sumenkina ir papildomos sąnaudos, nes iš ūkininkų nupirktus grūdus tenka specialiai prižiūrėti, kad jie negestų ir jų kokybė neprastėtų, o tai tonos savikainą padidina 10 eurų, vadinasi, tiek pat sumažina ir supirkimo kainą“, – paaiškino S.Banelis. Be to, maistui skirtus kviečius supirkėjai privalo laboratorijose ištirti pagal daugybę įvairių parametrų, nes importuotojams jie privalo pateikti dokumentus, liudijančius, kad grūdai atitinka visus nustatytus kokybės rodiklius.

„Tyrimai yra brangūs, bet jų reikia, kad turėtume garantiją, jog supirkėjai Afrikoje neturės grūdų kokybei priekaištų.

Tad visą riziką prisiimame patys, nes pirkdami grūdus iš ūkininkų atliekame tik kelis pagrindinius jų tyrimus. Taigi ir čia kainų įtampos yra pakankamai daug“, – sakė pašnekovas.

Konkurencija vis aštresnė

Šiuo metu su žemdirbiais jau sudaromos išankstinės grūdų pirkimo–pardavimo sutartys. Supirkimo įmonės stebi kviečių bei rapsų kainas Rusijoje, Ukrainoje, Argentinoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Australijoje, Kanadoje – šalyse, kurios yra didžiausios pasaulyje grūdų augintojos.

„Pavyzdžiui, vos tik JAV nustatė 25 proc. muitus iš Kanados importuojamiems grūdams, Kanada ėmėsi atsakomųjų veiksmų – nutraukė prekybą su JAV ir savo grūdų, tikėtina, į jas nebeeksportuos“, – užsiminė pašnekovas.

Kur kanadiečiai parduos savo derlių? Ar tai bus tos pačios Afrikos žemyno šalys, į kurias kviečius eksportuoja ir Lietuva?

[[ge:lrytas:lrytas:37002292]]

„Didelė tikimybė, kad taip ir nutiks. Todėl kiekvieną dieną ir gyvename lyg ant adatų, reaguodami į pokyčius, vykstančius pasaulyje.

Nėra jokio apibrėžtumo. Dėl geopolitinių pokyčių daromos įtakos grūdų kainoms ne kartą esame ūkininkams rekomendavę išskaidyti riziką dalimis: parduoti dalį derliaus vos tik nukūlus grūdus, kitą dalį – vėliau ir nelaikyti grūdų iki paskutinės minutės, nes nežinia, kokios tuo metu kainos tikėtis.

Pavyzdžiui, rapsų kaina per pastarąjį mėnesį nukrito ypač žemai, tad ūkininkai, kurie laikė juos laukdami auksinės valandos, jos nesulaukė“, – aiškino S.Banelis.

Atpigo nafta, o ji daro įtaką grūdų kainoms, nes naftos produktai gausiai naudojami žemės ūkyje.

Nusmuko ir augalinio aliejaus kainos.

Nors, pasak S.Banelio, rapsų paklausa pasaulyje yra nemaža, Australijoje ir Kanadoje buvo didelis jų derlius, todėl supirkimo kaina smarkiai sumenko.

„Dažniausiai supirktus rapsus eksportuojame į Vokietiją bei Nyderlandus, kur jų sėklos naudojamos degalų – biodyzelino gamyboje“, – sakė S.Banelis.

Lietuva turi atsargų

Tikėtina, kad D.Trumpo prekybos karas su Europa palies ir mūsų šalies grūdų augintojus.

„Europos Sąjunga ketina įvesti atsakomuosius muitus, neabejoju, kad bus ir daugiau rimtų pokyčių. O kol kas visas dėmesys yra sutelktas į Rusijos, Ukrainos ir JAV santykius.

Sakome, kad biržose dabar prekiaujama „karo faktoriumi“, – niekas nežino, kaip šiemet viskas klostysis. Kad ir Afrikos malūnai turėtų iš ko malti miltus, o žmonės turėtų ką valgyti, jie skuba pirkti kviečius.

Taip mes gyvename jau trejus metus – tiek laiko, kiek vyksta karas Ukrainoje. Pokyčių biržoje atsiranda kone kas mėnesį, tai būna kaip atsakas į pasaulio politikų pareiškimus.

Geopolitiniai įvykiai labai apsunkina ir supirkėjų, ir pardavėjų veiklą, o ir patiems ūkininkams ne pyragai, nes svyruoja ne tik grūdų, bet ir trąšų kainos“, – aiškino pašnekovas.

Paklausus, ar Lietuva turi užtektinai grūdų bei miltų atsargų, jis patikino, kad taip. Už atsargas yra atsakinga Žemės ūkio ministerija, ji rūpinasi rezervu.

„Tų kiekių mes nežinome, tačiau kad ir kas atsitiktų, galime garantuoti, jog ir mes, ir kitos grūdais prekiaujančios įmonės visą laiką turime specialiai sukaupę grūdų atsargų“, – patikino S.Banelis.

Grūdų eksportas – gerokai mažesnis

Žemės ūkio duomenų centro teigimu, Lietuvos grūdų ir rapsų supirkimo įmonės šiemet sausį jų eksportavo 451,67 tūkst. tonų, iš jų kviečių eksportas sudarė 87 proc. – 392,15 tūkst. tonų.

Palyginti su 2024 m. analogišku laiku, kviečių eksportas 2025 m. sausį buvo 25 proc. mažesnis.

Kviečiai buvo eksportuojami į Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Nyderlandus, Slovėniją, Portugaliją, Nigeriją, Malį, Maroką, Senegalą ir Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Vidutinė tonos kviečių kaina sausį siekė 232 eurus.

Sausį apie 48,9 tūkst. tonų miežių buvo eksportuota į Latviją, Estiją, Lenkiją, Daniją, Prancūziją, Šveicariją ir Maroką. Vidutinė jų tonos kaina buvo 191 euras.

Pirmąjį šių metų mėnesį 2,05 tūkst. tonų rugių buvo išgabenta į Latviją, Lenkiją ir Ispaniją, vidutinė tonos kaina – apie 166,4 euro.

Per šių metų sausį avižų eksportas sudarė 652,2 tonos. Jos išvežtos į Latviją, Lenkiją, Italiją. Vidutinė jų tonos kaina buvo 172,42 euro.

Tą patį mėnesį 6,16 tūkst. tonų kvietrugių buvo eksportuota į Estiją, Daniją ir PAR, vidutinė jų tonos kaina – 202,8 euro.

Rapsų 2025 m. sausio mėnesį eksportuota 14,22 tūkst. tonų – tai net 72 proc. mažesnis kiekis negu 2024 m. sausio mėnesį. Jie išgabenti į Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją ir Norvegiją, vidutinė tonos kaina buvo apie 497 eurus.

D. Trumpas ir čia sumaišė kortas – grūdų augintojai įsitempę: „Kiekvieną dieną gyvename lyg ant adatų“