Lietuvoje dėl snukio ir nagų ligos grėsmės neribotam laikui uždrausti renginiai su porakanopiais gyvūnais. Kai kurios kaimyninės ES šalys taip pat rimtai reaguoja – Estijoje jau dabar ribojamas lankytojų patekimas į stambius ūkius.
Nors Lietuvoje ir Lenkijoje ligos atvejų kol kas nenustatyta, tačiau VMVT specialistai nuolat stebi situaciją ir įspėja ūkininkus: biosauga turi tapti kasdieniu įpročiu, siekiant išvengti rimtų nuostolių.
Siekdami įspėti Lietuvos gyvūnų laikytojus VMVT specialistai pateikia konkrečius, praktiškus patarimus, kaip sumažinti rizikas ir išvengti galimų nuostolių.
Svarbiausi praktiniai patarimai
Vienas labai dažnai pasitaikančių užkrato plitimo kelių – gyvūnų atvežimas ar išvežimas iš ūkio. Gyvulių supirkėjų transportas turi būti dezinfekuotas: rizika itin išauga, kai dažnai keliaujama iš vieno ūkio į kitą tą pačią dieną. Gyvulius superkantys žmonės vaikščioja po skirtingų ūkių teritorijas. Tai reiškia, kad užkrato pernešimas – realus, o rizika – didelė.
VMVT specialistai rekomenduoja ūkininkams, patiems pervežti gyvulius nuosavomis transporto priemonėmis už ūkio ribų ir perduoti supirkėjui. Nors tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų, tai – paprasta, bet itin efektyvi apsaugos priemonė. Statant naujus ūkius patariama iš anksto numatyti vietą, kurioje būtų galima perduoti gyvulius nepatenkant į pagrindinę gyvulių laikymo zoną. Vėlgi – tai paprasta, tačiau itin reikšminga investicija į ūkio saugumą.
VMVT specialistai taip pat rekomenduoja ūkiuose naudoti šias priemones:
Aukšto slėgio karšto vandens įrenginius išvalyti priekaboms ar patalpoms; insekticidines lempas, mažinančias vabzdžių pernešamų ligų riziką. Sandarius konteinerius gaišenoms, kuriose jos laikomas, kol nustatoma gyvulio kritimo priežastis. Šios priemonės padeda išvengti ligų plitimo ir reaguoti greitai bei efektyviai.
VMVT primena ir pagrindinius biosaugos principus, kuriuos privalo žinoti ir taikyti visi, dirbantys ūkiuose:
- atsakingas naujų gyvulių įsigijimas ir karantinavimas;
- transporto kontrolė;
- ūkių lankytojų apribojimas;
- įrankių, įrangos, transporto priemonių dezinfekcija;
- graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas; nuolatinė gyvulių sveikatos stebėsena.
Kelionės – papildoma rizika
Grįžusieji iš kalnų žygių ar dalyvavę panašioje veikloje, lankydami gyvūnus, turi nenaudoti tos pačios avalynės savo sodybose ir ūkiuose. Kiti privalomi dalykai: neįsivežti gyvūninio maisto (dešros, sūrio) iš šalių, kuriose snukio ir nagų liga paplitusi, tai yra iš Turkijos, Vidurio Azijos, Afrikos šalių, Irano.
Todėl keliavusiems po regioną, užkrėstą SNL, ir besilankantiems ūkinių gyvūnų laikymo vietose patariame:
Mažiausiai 14 dienų po atvykimo į Lietuvą rekomenduojama vengti eiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietas. Jei keliavote su savo transportu į šalis, kuriose fiksuojamos gyvūnų užkrečiamos ligos, būtinai išvalykite ir dezinfekuokite transporto priemonę prieš įvažiuodami į ūkį.
Kodėl svarbi kasdienė gyvulių stebėsena?
Ne visos ligos pastebimos iš pirmo žvilgsnio.
Todėl itin svarbu:
Kasdien sekti gyvulių elgesį ir būklę. Reaguoti į bet kokius pokyčius: apetito sumažėjimą, vangumą, produktyvumo sumažėjimą, elgesio pasikeitimus. Pastebėję bent menkiausius ligos požymius nedelsdami kreipkitės į veterinarą arba informuokite VMVT telefonu 1879 ar +370 5 242 0108 arba VMVT – užpildžius anketą.
Kiekviena prevencinė priemonė – tai žingsnis į saugesnį ir stabilesnį ūkį. VMVT rekomenduoja neatidėlioti – pasiruošti šiandien, kad rytoj netektų skaičiuoti nuostolių. Biosauga – tavo ūkio skydas.