„Valstybinės žemės sklypų formavimas šiemet, kaip ir pernai, yra vienas iš NŽT veiklos prioritetų, nes tik suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus sklypus galima tinkamai įveiklinti: parduoti, išnuomoti ar suteikti panaudai, kad jie neštų pajamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus“, – sako NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė.
Ženklus suformuotos ir įregistruotos valstybinės žemės skaičiaus augimas turėjo tiesioginės teigiamos įtakos tam tikriems žemės įveiklinimo būdams. Pavyzdžiui, per I ketvirtį buvo planuota išnuomoti 3,4 tūkst. ha valstybinės žemės, bet pavyko išnuomoti 4,7 tūkst. ha, tai yra 1,3 tūkst. ha daugiau nei planuota.
Taip pat per tris šių metų mėnesius sudaryta sutarčių dėl 394 ha žemės pardavimo.
Iš tokio NŽT sparčiai vykdomo žemės įveiklinimo biudžetas jau gavo 15,2 mln. eurų pajamų, iš kurių 9,7 mln. eurų buvo pervesta į valstybės biudžetą ir 5,5 mln. eurų į savivaldybių biudžetus.
Viso 2025 m. planuojama įveiklinti 25 tūkst. ha valstybinės žemės.
„Pernai mums pavyko įveiklinti beveik 20 tūkst. ha valstybinės žemės, todėl šiemet, patobulinę tam tikrus veiklos procesus, perskirstę dalį savo turimų resursų, užsibrėžėme ambicingesnį, bet pasiekiamą tikslą.
Be to, į žemės įveiklinimą vis aktyviau įsitraukia savivaldybės, kurios nuo 2024 m. patikėjimo teise valdo valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose.
Su savivaldybėmis pradėjome organizuoti bendrus susitikimus, kurių metu konsultuojame ir kartu tariamės dėl kuo efektyvesnio, maksimalią grąžą užtikrinančio valstybinės žemės administravimo“, – pažymi I.Urbonė.