Kaunietė J.Vadeikė keliaudama keliu link Prienų pamačiusi ryškia purpurine spalva nusidažiusius laukus negalėjo atitraukti akių: „Negaliu žodžiais nusakyti, kaip dobilai gražiai atrodė. Tiesiog žmonės stojo prie kelio ir ėjo fotografuoti. To kasdien tikrai nepamatysi, reginys – kerintis.“
Įkėlus užfiksuotas akimirkas į vieną iš „Facebook“ grupių, įrašas sulaukė kelių tūkstančių reakcijų, internautai ne tik klausinėjo, kur rasti šį lauką, o kiti suradę ne tik fotografavosi, bet ir grįžo namo ne tuščiomis – skynė puokštes purpurinių dobilų.
„Aš nėjau fotografuotis į pievą, bet mačiau žmonių, kurie ėjo tolyn. <...> Pati dirbu muziejuje, suprantu, kad reikia pagarbiai elgtis viešojoje erdvėje“, – sako J.Vadeikė.
Tačiau ne visiems užtenka nuovokos, kaip derėtų elgtis tokiame lauke. Kitų žmonių elgesys – sunkiai pateisinamas. Kai kur jau matyti ištrypti nemenki plotai, vietomis net suformuoti takai vedantys į lauko vidurį. Kai kam nuotraukos neužtenka – gražiausius žiedus skina puokštėms.
Susiekus su lauko šeimininke Rasa Rasimaite, ji neslepia, kad rengiamos fotosesijos minėtame lauke žalos tikrai padaro. Praėjusių metų patirtis liudija, kad žmonės nepaiso ūkininkų įdėto triūso: pasėlis trypiamas, augalai skinami, laužomi. „Žmonės tiesiog išmina takus, vaikšto kur nori. Vienos moters paklausiau, kodėl ji eina į patį lauko vidurį, ji man pasakė, kad visi eina“, – prisimena pašnekovė.
Rasa supranta, kad žala ne visada daroma iš tyčinių paskatų, tai daugiausia nutinka dėl nežinojimo.
„Tai yra ne pieva, o mūsų pasėliai. Lygiai taip pat kaip kuliame kviečių, rapsų derlių, lygiai taip pat kulsime ir šių dobilų laukus. <...> Esame sudarę sutartis ir dobilų sėklas parduosime. Mes esame įsipareigoję užauginti tam tikrą jų kiekį, todėl susiduriame su nemažai rizikų“, – pabrėžia jaunoji ūkininkė.
Jau netrukus dobilai nužydės, o liepos pradžioje bus imamas jų derlius.
„Supratome, kad prie judraus lauko esantis pasėlis trauks pravažiuojančių žmonių dėmesį. Bet mes dėliojame sėjomainą ir atėjo laikas į šį lauką sėti dobilus. Tai ne tik gražus akiai augalas, bet ir labai naudingas dirvai. Po intensyviai auginamų augalų, tarkime, rapsų, kviečių, dobilai dirvožemį praturtina, jie fiksuoja azotą. Negalime išmesti lauko iš sėjomainos, nes jis yra prie judraus kelio“, – aiškina R.Rasimaitė.
Suprasdama žmonių begalinį smalsumą ir norą pasidaryti nuotraukų prisiminimui, ūkininkė dalijasi patarimais, kaip įsiamžinti lauke nedarant nuostolio. Pirmiausia reikia fotografuotis ne viduryje lauko, o jo pakraštyje. Jei norima paeiti gilyn į lauką, tai daryti ji pataria tik akivaizdžiai lauke matomomis technologinėmis vėžėmis.
„Taip pat neieškokite naujų vietų, o naudokitės plotais, kur jau kažkas buvo prisėdęs, nes prispaustus augalus bus sunkiau mums nukulti. Jeigu labai norite nusiskinti žiedų, juos skinkite iš pakraščio, neikite į lauko vidurį“, – prašo ūkininkė. Ji primena, kad šis laukas yra skirtas ne „Instagramui“, tai – sunkaus darbo rezultatas.
Kad žmonės elgtųsi kultūringiau, laukuose ji pastatė informacinį stendą. Stende taip pat primenama, kad laukas yra ne dekoracija, o trapūs pasėliai.
„Nuotraukų tikrai sulaukiu, žmonės mane pažymi. Mes supratome, kad laukas sulauks didelio dėmesio ir diskutavome, ką daryti: nekomunikuoti visai, statyti STOP ženklus ar pozityviai komunikuoti. Pasirinkome pastarąjį variantą. Labai tikimės, kad žmonės matydami mūsų teigiamą komunikaciją atitinkamai elgsis. <...> Noriu, kad žmonės suprastų, kad žydintys pasėliai – sunkus ūkininko darbas“, – pagarbiai elgtis visų žemdirbių žydinčiuose laukuose prašo Prienų krašto ūkininkė R.Rasimaitė.
Ūkinininkės pasiteiravus, ar nesvarstoma tokias fotosesijas apmokestinti ir taip bent iš dalies kompensuoti patiriamą žalą, R.Rasimaitė tikina neketinanti to daryti. Pasak jos, nebūtų aišku kaip rinkti pinigus už fotosesiją, būtų praktiškai neįmanoma sukontroliuoti ir visus interesantus.