Organizacijos teigimu, šis protestas – tai turtingiausių ūkininkų bandymas išvengti mokėti teisingus mokesčius.
„Reaguodami į viešai anonsuotą žemdirbių protestą, norime aiškiai pasakyti – tai nėra visų ūkininkų protestas. Jį inicijuoja stambiausių Lietuvos žemvaldžių atstovai – Žemės ūkio taryba, siekiantys išlaikyti ilgalaikes sistemines privilegijas, o ne atstovauti smulkių ir vidutinių ūkių ar regionų interesams“, – pranešime teigia jaunieji ūkininkai.
Jie taip pat pažymi, kad planuojama reforma daugumos jaunųjų ūkininkų nepaliečia.
Susiję straipsniai
„Daugumos mūsų bendruomenės ši mokestinė reforma nepaliečia arba paliečia minimaliai. Jei bus išlaikytas pagrindinis principas – proporcingas apmokestinimas, kai daugiau moka tie, kurie uždirba daugiau – tai mums atrodo ne tik logiška, bet ir būtina“, – pabrėžia organizacija.
Ketvirtadienį prie Seimo kritiškai naująją valdžios planuojamą mokesčių reformą vertinantys ūkininkai surengs piketą. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacija, protestas inicijuojamas parlamentui ketinant priimti įstatymus, ignoruojant ūkininkų pateiktas pastabas.
ELTA primena, kad kitą savaitę Seimas planuoja paskutinį kartą balsuoti dėl daugiausia diskusijų sukėlusių nekilnojamojo turto (NT) ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų.
Po svarstymo pritarta gyventojų pajamas nuo 2026-ųjų apmokestinti progresyviau, trimis tarifais – 20, 35 ir 32 proc.
Tačiau Seime gimė iniciatyvų taikymo pajamų mokesčio lengvatas žemdirbiams – siūlyta jų iki 12 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) per metus (kitąmet – apie 27,6 tūkst. eurų) pajamas apmokestinti 5 proc., nuo 12 iki 36 VDU (apie 83 tūkst. eurų) – 15 proc., didesnėms nei 36 VDU taikyti 20 proc., tačiau šią iniciatyvą Seimas atmetė.
Šiuo metu registruotas naujas siūlymas, kad ūkininkų pajamos būtų apmokestintos dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažiau, ar daugiau 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus)
Pirmąjį būstą šiuo metu Seimas linksta apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“, ne pagrindinio būsto vertės sumuojamos ir apmokestinamos nuo 50 tūkst. eurų.
Mokesčių pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.