Neramios dienos ūkiuose
Pernai skirtumas tarp ekstra ir žemesnės klasės grūdų siekė apie 40–50 eurų už toną, o ūkininkai dėl to prarado 200–400 eurų iš hektaro. Ekspertai įspėja, kad grūdų kokybė prastėja, o tai lemia klimato kaita, augantis kenkėjų ir ligų atsparumas preparatams, griežtėjantis augalų apsaugos produktų reguliavimas, padarytos klaidos sėjos bei tręšimo metu.
Savo ruožtu ūkininkai pripažįsta, kad išauginti gausų ir kokybišką derlių – kasmet vis sunkiau. Šį pavasarį itin sudėtingą šalčio egzaminą patyrė Kupiškio rajono ūkininkės Danutės Baltušienės žieminiai kviečiai, rapsai.
„Pavasarį buvo ne šalnos, o šalčiai. Esame iš „Agrokoncerno“ pirkę labai gerą žieminių rapsų veislę ‚Triathlon‘. Ji atlaikė 6 laipsnių šaltį, nėra absoliučiai jokių nušalimų. Nenukentėjo nei stiebas, nei ankštaros. Jei kokia ankštarytė nušalo, tai nelaikau dideliu praradimu“, – su naujienų portalu Lrytas patirtimi dalijosi grudų augintoja.
Neramios dienos gegužę buvo ir Albino Valaičio ūkyje. Žemdirbys prisiminė, kad ypač didelis galvosūkis buvo su rapsais – užėjus vėsiems orams teko pasukti galvą pasėlius purkšti ar ne.
„Kiekvienais metais vis mokiniesi iš naujo. Atrodo, kad darai tą patį, bet viskas keičiasi. Išsitęsė rapsų žydėjimas, buvo sunku pataikyti laiką, kada purkšti pasėlius. Jeigu jų nepurkši – negerai, jeigu purkši ne laiku – sukelsi nereikalingą stresą augalui“, – nuogąstavo žemdirbys.
Ekspertas atviras: laukuose reikia priimti rimtus sprendimus
Sudėtingos oro sąlygos ne tik mažina, bet ir prastina derliaus kokybę. „Agrokoncernas“ įmonių grupės direktorius Edagaras Šakys pastebėjo, kad Lietuvoje ryškėja didelė problema – grūdų kokybė prastėja, o tai mažina ūkininkų pajamas. Pernai skirtumas tarp ekstra ir žemesnės klasės grūdų siekė apie 50 eurų už toną.
„Paskutiniu metu ūkininkai nelepinami aukštomis grūdų supirkimo kainomis, todėl norėdami gauti trokštamą naudą, jie turime daryti rimtus sprendimus laukuose. Labai svarbu, kad grūduose būtų reikalingas baltymų kiekis ir kad grūdai būtų stambūs. Paprastai jų stambumas priklauso nuo gamtinių sąlygų, bet taip pat laukuose yra ką veikti, mes dar galime padėti pasėliams“, – užtikrino E.Šakys.
Jis neabejojo, kad reikalingus sprendimus rasti padeda mokslu ir praktika, realiomis sąlygomis skirtinguose regionuose patikrintos augalų auginimo technologijos.
Dėl to „Agrokoncerno“ didžiosiose lauko dienose, vykusiose birželio 18–20 d., programa buvo skirta būtent grūdų kokybės temai. Išsamūs technologiniai sprendimai buvo pristatyti Inovacijų ir tyrimų centre „AgroITC“, kuriam vadovauja patyrusi mokslininkė dr. Eglė Petraitienė.
Parsiveš namo naujas veisles
Bandomuosius laukus apžiūrėję ūkininkai neslėpė „gražių laukelių“ atsižiūrėję įvairių įmonių lauko dienose, todėl juos domina praktika paremti ilgalaikiai tyrimai.
„Kiekvienais metais lankomės lauko dienose, o ypač – „Agrokoncerno“. Su juo bendradarbiaujame nuo ūkio įkūrimo. <...> Čia visada išgirstame, kas veikia natūraliai laukuose, ne iš teorinės, o praktinės pusės“, – pripažino ūkininkė D.Baltušienė.
Iš Ukmergės rajono atvykęs grūdų augintojas Tomas Lučiūnas lauko dienoje nusižiūrėjo kelias javų veisles. „Norėjome pasižiūrėti kviečių ir rapsų veisles. Pasikalbėjome su vadybininkais ir jau radome atsakymus, su kuriomis veislėmis atsisveikinsime ir ką naujo auginsime. Atsinaujiname, vis ieškome, ką galime naujo išbandyti“, – nestovi vietoje jaunasis ūkininkas.
Kėdainiškis Juras Sadzevičius paklausta, kodėl lakosi lauko dienose, paaiškino, kad jeigu žemę dirbsime be išmaniųjų technologijų – didelio pelno tikėtis nereikėtų. Savo ūkyje jis šiemet iš „Agrokoncerno“ pritaikė inovaciją – žirnius sėjo kintama norma. „O nuo rudens planuojame įsigyti ir jų programą kviečiams prastesniems laukams“, – pridūrė jis.
Padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų
Nemažai ūkių aplankęs įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius atkreipė dėmesį, kad žemdirbių laukuose labai stipriai matosi kenkėjų pažeidimai. Jau keleri metai sunku juos suvaldyti, nes nemažai augalų apsaugos produktų buvo išimti iš rinkos, o nauji – dar neįvesti.
Pasak jo, dėl susidariusios situacijos, sparčiai populiarėja vadinamoji integruota augalų apsauga, kai vietoje cheminių medžiagų yra pasitelkiamos technologijos ir natūralūs augalų apsaugos mechanizmai, kurie padeda apsaugoti derlių.
„Įrenginėjamos vabzdžių gaudyklės, sėjami sėklų mišiniai, kuriuose anksčiau pražįstantys augalai sutraukia kenkėjus ir taip apsaugo tuos, kurie bręsta vėliau. Taip pat svarbus veislės parinkimas, sėjos laikas ir tręšimo sistemos. Tačiau, kad visa tai taikyti, reikia ir žinių, ir gebėti naudotis naujausiomis technologinėmis priemonėmis“, – pabrėžė jis.
Didžiąsias „Agrokoncerno“ lauko dienas aplankė šimtai ūkininkų iš visos Lietuvos, kuriems buvo pateikti tik labiausiai praktikoje pasiteisinę sprendimai, palengvinsiantys jų darbą ir padėsiantys išvengti brangiai kainuojančių klaidų.