Lietuviai senokai atrado putpelių ūkį „Rita Putni“ Latvijoje – traukia į jį autobusais degustuoti gaminių iš kiaušinių. Nors šio ūkio neaplenkė negandos, edukacijų jo šeimininkai neišsižadėjo.

Išbandymai neatsitraukė

Latvius šiemet išvargino gausios liūtys. Priplojo prie žemės javus, supūdė bulves, o kartu atėmė gabalą duonos iš turizmo verslo.

Ekonomikos sunkmečio spaudžiami kaimynai per pastaruosius kelerius metus buvo priversti ne kartą persvarstyti ir turistams skirtų edukacinių programų kainas.

[[ge:lrytas:lrytas:38371254]][[ge:lrytas:lrytas:38452134]][[ge:lrytas:lrytas:38457324]]

Svečius priimantiems šeimos ūkiams daug problemų sukėlė ir pabrangusios žaliavos – tam įtaką padarė agresorės Rusijos karas Ukrainoje.

Iššūkiai privertė ūkių šeimininkus sumažinti ir darbuotojų skaičių, ir veiklos apimtį.

Perrikiavo namų darbus

„O kur yra žmona Baiba?“ – šis klausimas ne šiaip sau išsprūdo pasisveikinus su putpelių ūkio „Rita Putni“ (liet. „Ryto paukščiai“) šeimininku Bruno Cyruliu.

Prieš ketverius metus viešint prie pat Kuoknesės, Bilstinių kaime esančiame ūkyje, Baiba zujo aplink stalus vasaros terasoje. Prie jų dažnai susėsdavo degustuoti produktų iš putpelių kiaušinių susirinkdavę turistai, iš Lietuvos – taip pat.

„Baibos nėra, – Bruno trumpam pritilo. – Dabar esu nepriklausomas.“

Bet ne tik šeimoje įvykęs virsmas privertė B.Cyrulį perrikiuoti darbus maždaug dešimtmetį gyvuojančiame putpelių ūkyje.

Už asmeninius praradimus ne ką mažiau svarbesni buvo karo primesti iššūkiai.

[[ge:lrytas:lrytas:38618937]]

Karas išpūtė kainas

Pasak B.Cyrulio, karas privertė pakeisti ūkio plėtros planus.

„Putpelėms skirtuose lesaluose maždaug penktadalį sudaro proteinai. Šie augaliniai baltymai dažniausiai ruošiami iš Ukrainoje auginamų saulėgrąžų ir kukurūzų. Prasidėjus karui jie labai smarkiai pabrango, kartu pabrango ir lesalai.

Buvome priversti mažinti ir putpelių skaičių, ir gamybos apimtį. Anksčiau gaminome apie 20 rūšių įvairių produktų, o dabar – perpus mažiau. Palikome tiktai populiariausius. Mažiau ūkyje liko ir samdomų darbuotojų – vos pora vietoj aštuonių“, – atsiduso Bruno.

Karas, ekonomikos nuosmukis, pašokusios paskolų palūkanos – visa tai neišvengiamai apkarpė produktų pardavimą. „Tokiais atvejais vartojimas smarkiai traukiasi, žmonės ima taupyti. Nesame išimtis – produktų pardavimas buvo smarkiai susitraukęs“, – į pokalbį įsiterpė Bruno verslo partneris, ūkyje už prekybą atsakingas Robertas Inapsis.

Anot jo, vis dėlto ūkiui pavyko išsaugoti eksportą, nors jo apimtis ir nėra didelė. Anksčiau Estijoje jis turėjo porą klientų, kurie pirko marinuotus putpelių kiaušinius, tačiau dabar šie produktai tiekiami tik „Stockmann“ parduotuvių tinklui.

O gal pagaliau situacija pradėjo gerėti? „Tiesiog prisitaikėme, – atsakė R.Inapsis. – Kad kainų pokyčiai nešokiruotų pirkėjų, truputį sumažinome tam tikrų gaminių pakuotes.“

Šiek tiek pakilo ir marinuotų kiaušinių kainos, pavyzdžiui, stiklainis, kuriame yra 18 putpelių kiaušinių, ūkio „Cornelius“ parduotuvėje-kavinėje kainuoja 6 eurus, kitur – 8–8,5 euro, pavyzdžiui, Latvijoje jais prekiaujama „Rimi“ tinklo ūkininkų prekėms skirtame skyriuje „Klets“ (liet. „Klėtis“).

„Panašų skyrių savo parduotuvėse norėjo sukurti ir „Maximos“ tinklas.

Bendravome su jo atstovais, jau buvo ruošiamas ūkininkų gaminių asortimentas, bet galiausiai tinklas šio projekto Latvijoje atsisakė“, – užsiminė R.Inapsis.

Sugrįžo dirbti į tėviškę

„Ritas Putni“ ūkio istorija jau aprėpia dešimtmetį.

Apie 2014-uosius, Bilstinių kaime turėdamas pushektarį žemės, B.Cyrulis nusprendė palikti darbą Rygoje, reklamos agentūros kūrybos skyriuje, ir ėmėsi putpelių verslo. Kaime esančiose fermose paukščių daugėjo. Iš pradžių jų buvo pora tūkstančių, apie 2020 m. – dvigubai daugiau.

„Per pandemiją, 2020-aisiais, putpelių fermas iškėlėme iš kaimo, arčiau Rygos. Nelaukėme, kol vietos žmonės ims skųstis, kad jiems nepatinka sklindantys kvapai. Juk tūkstantis putpelių – tai apie pusę tonos mėšlo, susikaupiančio per mėnesį.

Iškėlę fermas ūkyje palikome „Olialia“ prekės ženklo produktų gamybą, įrengėme jų parduotuvę-kavinę“, – pasakojo Bruno.

Anot jo, statant paukštides buvo planuojama, kad paklausa bus didelė, – kiaušinius tuo metu noriai pirko restoranai, o ir didieji prekybininkai lengva ranka mokėdavo po eurą už dešimtuką.

„Kol viską įrengėme, praėjo treji metai. Per tą laiką Latvijoje atsirado didelė putpelių ferma, kuri taip išaugino pasiūlą, kad kiaušinių kaina krito perpus. Privalėjome imtis gamybos“, – ūkio atsiradimo istoriją apžvelgė Bruno.

Sumanymas – iš Korėjos

Sumanymą, kaip būtų galima perdirbti kiaušinius, iš Pietų Korėjos atsivežė būtent R.Inapsis.

Jis su šeima šešerius metus gyveno Pietų Korėjoje, Seule, – tol, kol turėjo darbo sutartį su tabako fabriką valdančia tarptautine įmone.

„Korėjoje buvo populiarūs marinuoti putpelių kiaušiniai. Man jie patiko, todėl nutarėme Bruno ūkyje juos pritaikyti europietiškam skoniui.

Teko nemažai eksperimentuoti kartu su maisto technologais, kol pavyko sukurti visą gamybos procesą.

Mūsų nuostata – bet kokių produktų iš putpelių kiaušinių gamyboje nenaudojame sintetinių maisto priedų. Taigi teko labai tiksliai nustatyti marinato temperatūrą, kad kiaušiniai nesugestų“, – paaiškino R.Inapsis.

„Ritas Putni“ virtus putpelių kiaušinius marinuoja dviejų rūšių marinatuose. Vienas jų, korėjietiškas, gaminamas su sojomis ir aitriosiomis paprikomis, kitas – su vynuogių actu ir Kajeno paprikomis.

„Bandėme ir eksperimentuoti – dažyti kiaušinius burokėliais, bet pasilikome prie dviejų marinatų produktų gamybos.

Taigi esame nišoje – išverdame, nulupame kiaušinius ir paruošiame juos taip, kad pirkėjams liktų tiktai suvalgyti“, – šyptelėjo R.Inapsis.

Anot jo, „Rita Putni“ ūkis laikosi dviejų pagrindinių veiklos krypčių – svarbiausia yra prekyba jo produktais šeštadieniniame Kalnciemos turguje Rygoje, kita – šeimos šventės ir degustacijos. Atsižvelgiant į degustacijų dalyvių skaičių ir maisto gausą žmogui tai kainuoja 10–25 eurus.

Ir dar: tame pačiame Bilstinių kaime turizmo sezono darbus atkakliai tempia svečių namų „Divas upes“ („Dvi upės“) šeimininkas, Bruno brolis Tomas Cyrulis su žmona Dace Rydinia.

Taigi putpelių kiaušiniai per pusryčius atsiduria ant „Divas upes“ svečių stalo, o vakarais – ir gardusis iš jų pagamintas prancūziškas desertas krembriulė.

Dirbtuvės ir ekspozicija

Nors iššūkiai apsunkino „Rita Putni“ verslą, jie nesunaikino šeimininkų kūrybiškumo.

Buvusiame putpelių fermų pastate šuo metu yra įrengta tai, kas ilgam pradangina technika besidominčius vyrus. Tai – senųjų motociklų servisas ir menininko Normundo Bitės (Normunds Bite) kūrinių ekspozicija „Rūsa un Rosines“ (liet. – „Rūdys ir razinos“).

„Motociklai – ir mano, ir brolio Tomo pomėgis. Abu turime daug bičiulių – motociklininkų, kurie vairuoja „Harley-Davidson“. Vienas jų, Reinis, yra puikus motociklų meistras.

Pasiūliau Reiniui kartu nuveikti ką nors svarbaus. Juk fermų patalpos stovėjo tuščios“, – užsiminė B.Cyrulis.

Dabar tose patalpose veikia Reinio dirbtuvės, kuriose tvarka prilygsta ligoninės operacinei, – kiekvienas įrankis turi savo vietą.

Daug jos skirta ir N.Bitės darbams, sukurtiems iš gausybės metalo detalių bei senų daiktų – muzikos instrumentų, siuvimo mašinų, ginklų ir visko, kas tik patenka kūrėjui į rankas.

„Normundo fantazija yra beribė. Visa tai, ko reikia kūrybai, jis įsigyja Rygos sendaikčių turguje“, – paaiškino B.Cyrulis.

Išbandymų prispausti latviai nenuleido rankų – lietuvius prisivilioja gardžiu maistu