Žalą vertins jau antrą kartą
Praūžusi liūtis vakar, liepos 15 d., kai kuriuose šalies rajonuose be gailesčio guldė kone finalinę brandos fazę pasiekusius žieminius kviečius, rapsus, miežius.
Naujienų portalo Lrytas kalbintas Mažeikių krašto ūkininkas Eligijus Pocevičius sako, kad jo laukams kliuvo dosni lietaus dozė – per neilgą laiko tarpą iškrito maždaug 25 ml kritulių.
„Skirtingos javų veislės reaguoja skirtingai į tokius gamtos iššūkius. Pavyzdžiui, aš turiu pasėjęs vieną kviečių veislę „Optimist“, bet ji labai jau neoptimistiškai sugulė pačioje pradžioje. Pasikalbėjau su kolegomis iš kitų rajono pusių, tai kai kur išgulimai laukuose siekia net 100 proc.“, – liūčių žalą savo rajone vertina grūdų augintojas.
Eligijus savo pasėlius yra apdraudęs. Draudimo kompanijos žalos vertintojai šiemet pas jį lankysis jau antrą kartą. Pavasarį jie rapsų laukuose fiksavo šalnos apkandžiotus augalus, o šią savaitę užsuks įvertinti liūties padarytus nuostolius.
Grūdų gali būti mažiau, nukentės ir kokybė
Nors nemaža dalis stambesnių ūkininkų apsirūpinę našia technika, kuri gali nupjauti ir išgulusį pasėlį, E.Pocevičius tikino, kad tai vis tiek reiškia didesnius ar mažesnius nuostolius.
„Jeigu bus ir toliau tiek daug lietaus, kaip prognozuojama, tiek derliaus kokybė, tiek ir kiekis, kris. Supraskite, per lūžusį stiebą grūdas nebetenka maitinimo, todėl grūdai gali būti smulkesni. Kai tokioje brandoje išgula pasėlis, skaičiuojame maždaug 15–20 proc. derliaus netekimus“, – aiškino žemdirbys.
Grybai auga ir grūduose
Mažeikių krašte ūkininkauja ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Audrius Vanagas.
Nors jo laukuose situacija pakankamai gera, kur kas liūdnesni vaizdai Šiaurinėje Lietuvos dalyje.
„Ties pasieniu su Latvija stebimi išgulę laukai, bet situacija labiau yra lokali. Vietomis pagulę rapsų laukai. <...> Viso derliaus tokiuose laukuose jau nepaimsi. Nukentėti gali kokybė, derlius. Be to, tokie pasėliai gali užsikrėsti įvairiais patogenais, nes žemė labai drėgna. Grybai gali augti ne tik miške, bet ir ant grūdų“, – tikino jis.
Pasak jo, šiame rajone jau buvo išjudėję pirmieji kombainai, jie darbavosi sėklinių žolių, žieminių miežių laukuose. Žieminius kviečius tikimasi pradėti pjauti rugpjūčio pirmomis dienomis.
„Nenorime būti nei Palangos verslininkai, nei nuolat nepatenkintais ūkininkais. Bet dabartinės orų prognozės neguodžia. Kad galėtume į laukus išvažiuoti mums reikalinga kaitra. <...> Dar nėra taip buvę, kad derliaus nenuimtume.
Bet kuriuo atveju jį pjausime, bet kokios jis bus kokybės – neaišku. Tikimės, kad rugpjūtis atneš tikrą vasarą. Jau norime sulaukti šilumos ir keliuose pamatyti sunkesnę žemės ūkio techniką.
Suprantame, kad miesto žmonėms mes apkartiname judėjimą keliuose, kartais dėl to gauname piktesnį žodį“, – apie tai, kad įsibėgėjus javapjūtei keliuose turės tilpti visi primena LGAA pirmininkas A.Vanagas.