Kaitrią liepos popietę lankėmės Širvintų rajone esančiame ūkyje. Nors vasara jau persirito į antrą pusę, lysvėse netrūksta nei braškių, nei žmonių.
„Jau gal trys metai važiuoju į šitą ūkį. Kai prasideda sezonas ir uogų būna nedaug, perku ir iš turgelio, bet įprastai skinuosi pati – ne tik braškes, bet ir šilauoges.
Ir dėl kainos, nes ji mažesnė. Bet prieš porą savaičių buvome su dukra – jai ketveri metai, tai yra tarsi pramoga. Norisi parodyti, kad ne tik iš parduotuvės galima nusipirkti“, – pasakojo iš Kernavės atvykusi moteris.
Per pusvalandį ji sakė besitikinti priskinti penkis kilogramus.
Kita gretimoje lysvėje kartu su dukra sutikta moteris pasakojo nuskintas braškes vėliau liofilizuojanti. Tiesa, jos manymu, braškių kainos šiemet ūgtelėjusios – štai Vilniuje pašnekovė prisiminė mačiusi 8 Eur už kilogramą siekiančią kainą. O štai pernai sako galėjusi rasti ir tokių, kurie pardavinėja už 4 Eur.
„Šiemet atradau šitą ūkį, atvažiavau antrą kartą. Tikimės priskinti 10 kilogramų, gal per valandą ar greičiau. Mes renkam braškes, jas vėliau liofilizuojam, o tada parduodam.
Jei nuskinam 10 kilogramų, tai liofilizuotų lieka tik vienas. Atitinkamai ir kaina yra didesnė – už 750 ml dydžio indelį imam 12 Eur, bet šiemet su braškėm yra kita situacija, ir prisirinkti kainuoja daugiau“, – pasakojo Širvintų rajono gyventoja.
Dar viena iš Širvintų rajono atvažiavusi moteris už parankės pasičiupo ir savo draugę. Tiesa, kaip juokiasi, įgyvendinti idėją pavyko tik iš trečio karto, mat anksčiau koją kišo lietus.
„Skinu savo malonumui ir dar kolegei nuvešiu į Vilnių. Nežinau, kiek čia bus, ko gero, iki 10 kilogramų. Norisi pirkti pas savus – kai pažiūri, kaip braškės atrodo čia, ir kaip prekybos centre, tai ten tiesiog gaila mokėti pinigus“, – atviravo pašnekovė.
Moteriškių būryje sutikome ir vyruką. Pastarasis – taip pat vietinių apylinkių gyventojas.
„Atsivežiau penkis kibirus, vieną jau priskyniau. Turiu tris sūnus, marčią, du anūkus – reikia visus apdalinti. Šaldysim, uogienes darysim, kažkiek ir iškart suvalgysim. Atvažiavau sykį, pasiskinsiu ir daugiau nevažiuosiu – dėl kilogramo nevažiuosi, tiek gali ir Vilniuj ar Širvintų turguj nusipirkti“, – šyptelėjo jis.
Norinčių tiek, kad tenka riboti
3 hektarai – štai toks plotas netoli Vilniaus esančiame Lilijos Serekpajevienės šeimos braškių ūkyje užsodintas uogomis. Tiesa, ne tik braškėmis. Yra ir aviečių ar šilauogių.
„Pradėjom nuo 2019 m. Pati pradžia buvo tikrai sunki – keletą metų mokėmės, braškės mums derliaus nedavė, dirbom nuostolingai. Bet dabar jau atsiperka“, – apie šeimos verslą kalbėjo moteris.
Braškių augintojai uogų neveža pardavinėti į prekybos vietas – taupydami laiką leidžia jų pasiskinti žmonėms arba patys priskina, o pirkėjams belieka atvažiuoti į ūkį jų pasiimti.
„Kadangi dirbam ir kitus darbus, taip taupom laiką“, – paaiškino Lilija.
Nusiteikę pasiraitoti rankoves ir į procesą pasinerti patys, už kilogramą šių uogų turėtų sumokėti 3 Eur. Jei braškes skina augintojai, tuomet už tokį patį kiekį prašoma 6 Eur.
Skynimai organizuojami kas antrą dieną. Tačiau, kaip pasakojo braškių augintojai, tenka riboti žmonių kiekį.
„Pernai buvo nurodytas laikas ir data – suvažiavo žmonės iš visur. Vyras su sūnum reguliavo eismą, čia buvo viskas užkimšta. Atvažiavo apie 100 mašinų.
Tai šiemet registruoju žmones. Neskelbiu laiko – paskambina, pasakau, kada galima atvažiuoti. Per dieną paskiriam 3-4 valandas, kol nusiskina“, – pasakojo moteris.
Pernai tokiu metu braškių jau nebuvo
Pašnekovė pridūrė, kad norinčiųjų pasiskinti šių uogų netrūksta ir šiemet – atvažiuoja ne tik iš Širvintų rajono, bet ir iš Vilniaus, Kauno ar Trakų Vokės. Vis tik braškes auginanti šeima pripažino, kad ir pačių augintojų gretos mažėja.
„Nėra taip lengva su tom braškėm, dėl to ūkiai ir užsidaro“, – teigė moteris.
Paklausta apie šiųmetį derlių, pašnekovė patikino, kad pastarasis buvo vėlyvas. Kaip pavyzdys, praėjusiais metais uogos pradėtos skinti birželio 3 d., o šiemet – keliomis savaitėmis vėliau, birželio 18 d.
„Praėjusiais metais jau birželio pabaigoje nebuvo braškių. Niekas neturėjo jų. O šiemet jau visas mėnuo, kaip derlius tęsiasi“, – džiaugėsi braškių augintoja.
Ji svarsto, kad tai galėjo nulemti drėgmė, mat praėję metai, moters teigimu, buvo sausesni. Tiesa, netrūksta ir kitokių iššūkių.
„Varnėnai pulkais lesa – jie nieko nebijo, jokių baidyklių. Kai varnėnai pasitraukia, tada prasideda šliužai, sraigės, vapsvos“, – pasakojo Lilijos vyras.
„Visiems norisi braškių. Visiems patinka braškės“, – juokėsi pati moteris.