Šie metai išsiskyrė tuo, kad pavasarinės šalnos tęsėsi itin ilgai: skirtinguose Lietuvos rajonuose šalnos veikė pasėlius nuo 3 iki 5 savaičių.
„Apie šalnų pažeidimus pranešė daugiau kaip 700 ūkių. Žalų ekspertams reikėjo apžiūrėti daugiau kaip 6 tūkstančius laukų. Bendras pažeistas plotas viršija 56 tūkstančius hektarų. Labiausiai nukentėjo žieminių rapsų laukai – daugiau kaip 45 tūkstančių hektarų ir žieminių javų pasėliai – 10 tūkstančių hektarų. Atskiruose regionuose nukentėjo bulvių, cukrinių runkelių ir kukurūzų laukai“, – faktus vardina pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Labiausiai nuo šalnų nukentėjo Pietų Lietuvos regionas: Šalčininkų, Alytaus, Vilkaviškio, Šakių ir Jurbarko rajonai. Mažesni nuostoliai užfiksuoti Šiaurės Lietuvoje. Skirtinguose rajonuose nuostoliai sudaro nuo 4 iki 90 procentų.
Susiję straipsniai
„Šalna veikia taip: ne laiku besitęsianti neigiama temperatūra pažeidė augalų ląsteles ir audinius, be to, dėl sušalimo augalai negalėjo pasisavinti vandens. Kai kur žema temperatūra sulėtino arba visiškai sustabdė augalų augimą, o tai ypač pavojinga vegetacijos pradžioje ar žydėjimo metu – žūsta žiedai, nesusiformuoja vaisiai“, – paaiškina pasėlių savidraudos fondo žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.
Pasak ekspertės, šalnų pažeistų augalų vertinimas yra sudėtingas ir atsakingas procesas, reikalaujantis kruopštumo ir trunka gana ilgai – keliais etapais: žalų vertinimo ekspertai vyksta į laukus ir stebi, kaip ir kiek augalas atsigauna po šalnos „apkandžiojimo“, kiek derliaus bus prarasta dėl šalnos, o svarbiausia – tinkamai įvertinti ir atlyginti žemdirbių patirtus nuostolius.
„Žemdirbių pranešimai apie meteorologinių reiškinių pažeistus pasėlių laukus tęsiasi ir vasarą. Atkeliavusios lokalios liūtys jau pridarė nuostolių žemdirbiams: savidraudos fondas gavo daugiau kaip 300 pranešimų apie išgulusius pasėlius. Ekspertai dabar važiuoja ir vertina nuostolius daugiau kaip 30 tūkstančių hektarų plote“, – aktualijomis dalinasi M. Rusteika.
96 procentus Lietuvos rinkos dengiantis pasėlių savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių (apsidraudusių žemdirbių) interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Kadangi savidraudos fondas „VH“ veikia 10-yje Europos šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 110 tūkstančių šiuo metu savidraudos fonde esančių narių.