Pasak jo, Lietuvoje jau seniai neapsirūpiname reikalingu kiaulienos kiekiu, o situaciją dar labiau sunkina AKM.
„Kiekvienų metų vasarą suaktyvėja AKM viruso pasireiškimai. Kiekvienais metais vasarą įvyksta AKM protrūkiai naminių kiaulių fermose. Tai įvyksta todėl, kad Lietuvoje niekaip nėra reguliuojama šernų populiacija ir AKM virusas joje tiesiog puikiai gyvena, o vasarą dėl žmonių ir galimai vabzdžių veiklos patenka į kiaulininkystės ūkius.
Dėl AKM viruso kiaulės ima masiškai gaišti ir užkrėstuose ūkiuose jas privaloma visiškai naikinti. Dėl šernų populiacijos kontrolės jau 10 metų bandome susitarti su Aplinkos ministerija, tačiau jie principingai nenori kontroliuoti šernų populiacijos, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neturi teisinių svertų paveikti šernų medžioklę“, – teigia A.Baravykas.
Jį labiausiai neramina tai, kad didieji kiaulių ūkiai investuoja į biosaugos priemones ir taip rizikas suvaldo, tačiau nukenčia nuo ūkių, kurie į apsaugą žiūri pro pirštus.
Taisyklės numato, kad įvykus AKM protrūkiui naikinamos visos kiaulės tame ūkyje, kuriame buvo aptiktas AKM virusas, nesvarbu kokio dydžio ūkis yra ir kiek kiaulių ten laikoma. Aplink tokį ūkį 3 km spinduliu numatoma apsaugos zona, o 10 km – spinduliu priežiūros zona, kurios galioja apie 30 dienų. Jei protrūkiai kartojasi kitose laikymo vietose toje teritorijoje, zonų galiojimas pratęsiamas.
„Viena iš zonavimo funkcijų – uždraudžiamas bet koks kiaulių judėjimas iš zonoje esančių kiaulių laikymo vietų ir į jas. Tai reiškia, kad ūkiai neturi galimybės realizuoti užaugintų kiaulių, jei kažkieno laikymo vietoje pasireiškė AKM“, – aiškina A.Baravykas.
Europos Komisija per 30 dienų laikotarpį paprastai įveda papildomą zoną – III AKM zoną, kurios trukmė yra iki 12 mėnesių, priklausomai nuo to, kaip valstybė tvarkosi su AKM naminių kiaulių ūkiuose.
„Tai reiškia, kad į zonas patekusių ūkių kiauliena negali būti realizuojama į kitas valstybes, tų ūkių kiaulių skerdimas turi vykti nustatytose skerdyklose, atskirai nuo kitų kiaulių, viskas turi būti atskirta sanitariniu požiūriu, o mėsa ir mėsos produktai atskirai ženklinami ir neturi patekti į kitas ES šalis“, – dėsto prekinių kiaulių ūkių atstovas.
Susidaro nemenki nuostoliai
A.Baravykas taip pat pabrėžia, kad dėl to dideliems kiaulių ūkiams, patekusiems į AKM apribojimų zonas, susidaro nemenki nuostoliai. Pavyzdžiui, per 30 dienų perauga kiaulės ir tampa nekondicinio svorio, už jas mokama ženkliai mažesnė kaina.
„Per III AKM zonoje buvimo laikotarpį skerdyklos vengia supirkti tokias kiaules, sutrinka realizacija, krenta kaina ir susidaro nuostoliai“, – priduria pašnekovas.
Žemės ūkio ministerija yra parengusi III AKM zonose susidarančių nuostolių kompensavimo tvarką.
„Šiais metais per pastarąsias 2 savaites įvykusių 2 AKM protrūkių Kelmės ir Joniškio rajonuose, kur vienoje bandoje buvo laikomos 6 kiaulės, o kitoje – 2 kiaulės, į AKM zonas jau pateko 3 stambūs ūkiai, kurių bendras realizuojamų kiaulių kiekis yra apie 150 tūkst. kiaulių per metus.
Remiantis jau turima patirtimi ir realesniais skaičiavimais, spėtume, kad nuostolių suma gali varijuoti apie 800–900 tūkst. eurų“, – skaičiuoja A.Baravykas ir priduria, kad priklausomai nuo zonų trukmės, rinkos sąlygų ir pan. AKM nuostolių suma gali kisti.