Tuo metu grūdų supirkėjai teisinasi, kad kainas kėlė ne visi, o tie, kas kėlė,įvardija kainodaros pokyčių priežastis.
Vadina pelnymusi iš silpnesnių
Šią savaitę kai kurie šalies rajonai skendo dėl lietaus – per vieną dieną iškrito mėnesio kritulių norma. Kai kurie ūkininkai, bandę įvažiuoti imti net ir drėgno derliaus, klimpo laukuose. Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matyti pajuodavusios varpos.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago, dėl kasdien merkiančio lietaus neįmanoma nuimti sausą derlių. Tenka spręsti dilemą – saugant grūdų kokybę imti drėgnesnį derlių ar laukti sausesnio periodo.
Anot pašnekovo, pirmąjį variantą pasirinkusius ir neturinčius savo grūdų džiovyklų grūdų džiovinimo įkainiai Lietuvos elevatoriuose turėtų nemaloniai stebinti.
„Pakilus energijos kaštams 2022 metais jie (grūdų džiovinimo įkainiai – aut. past.) pakilo iki 7–9 Eur/t/%, bet taip ir laikosi iki šiol, nors tiek dujų, tiek dyzelino, tiek elektros kaina sumažėjo į buvusį lygį. Tačiau kaimyninėje Latvijoje, netgi lietuviško kapitalo grūdus superkančioje įmonėje, įkainiai prasideda nuo 3,85 Eur/t/% ir tai yra dvigubai mažiau nei pas mus“, – stebisi A.Vanagas.
Grūdų džiovinimo įkainiai nemaloniai stebina ir patyrusį žemdirbį Gedą Špakauską. Jo teigimu, didžiosios įmonės nuolat kalba apie partnerystę, bet esant progai naudojasi silpnesne ūkininkų padėtimi, kai jie neturėdami savo džiovyklų, sandėliavimo patalpų, neturi kito pasirinkimo, kaip tik parduoti grūdus vietiniams supirkėjams.
„Tai yra tiesioginis pasipinigavimas naudojantis silpnesniais“, – atvirai rėžia G.Špakauskas.
Suabejo, ar ŽŪM tinkamai vertina dabartinę padėtį
A.Vanagas nesupranta, kodėl taip stipriai išsaugo grūdų džiovinimo įkainiai.
„Sakytume, verslas yra verslas ir jie nustatinėja įkainius tokius, kokius nori. Neturi, kur ir kuo džiovinti – tavo problemos. Panašu, kad džiovinimo, kaip ir kitų elevatorių teikiamų paslaugų, įkainius Lietuvoje formuoja AB „Jonavos grūdai“, kurios pagrindinė akcininkė su 70,13 proc. yra Lietuvos Respublika.
Įmonės valdyboje yra ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovų. Trumpiau tariant, kyla abejonių, ar ŽŪM tinkamai įvertina esamą situaciją ir nustatinėja tinkamo dydžio įkainius jos valdomoje visų mūsų įmonėje?“, – kelia klausimą A.Vanagas.
Tuo metu ŽŪM Lrytui atsiųstame komentare dėsto, kad bendrovės teikiamų paslaugų įkainių nustatymas nėra bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimas. „Ministerija nenustatinėja grūdų džiovinimo įkainių AB „Jonavos grūdai“, – užtikrina ŽŪM.
K.Mažeika: tai – „ekonominiai marodieriai“
Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, demokratas Kęstutis Mažeika sako kreipęsis į ŽŪM, kad ši peržiūrėtų reguliavimą ar pakeitimus, susijusius su supirkimo procesais, kainų nustatymo skaidrumu, ūkininkų apsauga. Politiko rašto sulaukė ir Konkurencijos taryba. Politikas jų prašo įvertinti galimai nepagrįstus grūdų džiovinimo ir valymo kainų nustatymo atvejus ūkininkams.
Politikas feisbuke grūdų supirkėjus praminė „ekonominiais marodieriais“.
„Tik taip norisi pavadinti kai kuriuos grūdų supirkėjus šių metų javapjūtės pradžioje“, – rašo K.Mažeika.
„Stebiu ūkininkų pasipiktinimą socialiniuose tinkluose ir visiškai jiems pritariu – grūdų džiovinimo ir valymo įkainiai Lietuvoje sunkiai paaiškinami logiškai, ypač, kai kaimyninėse šalyse, turinčiose tas pačias elektros ir dujų kainas, tos pačios paslaugos kainuoja kelis kartus mažiau“, – piktinasi politikas. Demokratas tvirtino, kad tai nėra verslas. Tai – krizės išnaudojimas.
Pasak K.Mažeikos, ūkininkai neturi pasirinkimo – supirkėjai tai žino ir spaudžia maksimaliai.
„Apie šią problemą kalbu ne pirmus metus. Ir kartoju: negali būti leidžiama koncernams krautis pelno ūkininkų sąskaita, ypač, kai šie kovoja ne tik su klimato kaita, bet ir su dirbtinai pakeltomis sąnaudomis“, – teigia parlamentaras.
Politiką šokiravo ir tai, kad ūkininkams kai kur pradedama riboti net informacija apie grūdų supirkimo kainas – kad jie negalėtų jų palyginti viešai ar su kitais supirkėjais.
„Tai jau ne tik neskaidrumas – tai sąmoningas informacijos slėpimas, kuriuo siekiama išnaudoti nežinojimą ir nustumti ūkininką į užribį“, – griežtą poziciją dėsto politikas.
„Jonavos grūdai“ tikina neformuojanti kainų
Susisiekus su AB „Jonavos grūdų“ direktoriumi Dariumi Karpavičiumi jis aiškina, kad „Jonavos grūdai“ turi elevatorių Jonavoje ir sandėlius Ukmergėje, kur teikia elevatoriaus paslaugas.
„Elevatorių paslaugų rinkos dalis yra 1,3–1,5 proc., kaip jums atrodo, ar gali „Jonavos grūdai“ formuoti įkainius? Įkainiai bendrovėje nustatomi prieš sezoną, atsižvelgiant į istorinius rodiklius. Šiai dienai atvežtų džiovinamų grūdų, kurie sudaro 30 proc. viso atvežto kiekio, vidutinis džiovinamas procentas yra 0,4 proc.“, – dėsto jis.
Pasiteiravus, kodėl Lietuvoje grūdus džiovinančios įmonės šią paslaugą tiekia brangiau nei Latvijoje, D.Karpavičius pateikė savo versiją.
Anot jo, džiovinimo įkainį sudaro ne tik energetiniai kaštai, bet ir kitos dedamosios, kurių viena iš didesnių yra darbo užmokestis ir su tuo susiję kaštai.
„Per paskutinius 3 metus vidutinis atlyginimas Lietuvoje kilo daugiau kaip 34 proc., minimali alga per paskutinius 5 metus daugiau kaip 60 proc. Tad reiktų žiūrėti darbo užmokesčio skirtumus, mokesčius ir t. t.
Taip pat negalime iš visų elevatorių paslaugų išskirti vieno įkainio ir jį vertinti. Džiovinimo paslauga negali vykti be kitų paslaugų, kaip priėmimas, valymas, saugojimas ir atkrovimas. Todėl norint lyginti, reikia imti visą paslaugų paketą. Mano žiniomis, Latvijos bendrovės taiko papildomą grūdų priėmimo mokestį augintojams“, – tvirtina D.Karpavičius.
Jis taip pat tęsia, kad reiktų vertinti ir pačius grūdų kokybinius parametrus.
„Latviški ir lietuviški grūdai eksportuojami į tas pačias šalis. Superkant kviečius Lietuvoje supirkėjai privalo vadovautis LST standartais, pagal juos pirkti grūdus. O Latvijos supirkėjai nustato savo kokybinius parametrus, t. y. dažniausiai pagal eksporto reikalavimus.
Skirtumų tarp šalių yra nemažai, tad norint galutinai viską įvertinti, reiktų skaičiuoti grūdų augintojo gaunamą galutinę grūdų kainą, kuri, tikėtina, nesiskiria“, – argumentuoja „Jonavos grūdų“ vadovas.
„Linas agro“: stebime situaciją kiekvieną dieną, vertiname visas aplinkybes
Tuo metu „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis sako suprantantis, kad šie metai – žemdirbiams neeiliniai. „Itin nenuspėjami orai kelia daug nerimo tiek ūkininkams, tiek ir visoms žemės ūkio sektoriaus įmonėms: nuo to priklauso ir vienų, ir kitų veiklos rezultatai“, – teigia S.Banelis.
Pašnekovo teigimu, grūdų džiovinimo įkainių jų bendrovė elevatoriuose nedidino pastaruosius trejus metus.
„Tačiau nuolat stebime situaciją ir kiekvieną dieną vertiname visas aplinkybes. Suprantame ūkininkų susirūpinimą ir visuomet stengiamės puoselėti tvarų ilgalaikį bendradarbiavimą su jais, nes mums tai – svarbu“, – tikina jis.
Tačiau L.Banelis, kaip ir „Jonavos grūdų“ direktorius, sako, kad nereikėtų Lietuvos lyginti su Latvija.
„Kalbant apie situaciją Latvijos žemės ūkyje, ji – kitokia nei Lietuvoje. Maždaug du trečdalius visų žemės plotų kaimyninėje šalyje valdo keliasdešimt žemės ūkio bendrovių, o jų valdomi ūkiai siekia dešimtis tūkstančių hektarų. Šios įmonės turi savo elevatorius, kuriuose taiko skirtingas kainodaras. Jais naudojasi ir mažesni ūkiai. Todėl specializuotos žemės ūkio bendrovės turi prisitaikyti prie vietinės rinkos sąlygų“, – aiškina S.Banelis.
Jis tęsia, kad lyginti Lietuvoje ir Latvijoje taikomus grūdų džiovinimo įkainius – netikslinga, nes skiriasi tiek šalių žemės ūkio verslo specifika, tiek ir kiti niuansai.
„Energetikos sąnaudos – tik vienas iš veiksnių, lemiančių galutinę kainodarą. Investicijos į infrastruktūrą, finansinės veiklos sąnaudos, darbo užmokesčio didinimas, galiausiai, infliacija veikia žemės ūkio bendrovių paslaugų kainas.
Savo teikiamų paslaugų kainodarą kiekviename versle ir kiekvienoje šalyje formuojame taip, kad ji amortizuotų patiriamas sąnaudas ir kad galėtume suteikti geriausias paslaugas ūkininkams“, – į mestas abejones dėl jų taikomis kainodaros atsako „Linas agro“ grūdų prekybos vadovas S.Banelis.