L. Jonauskas teigia, kad išimtinė praktika kastruoti paršelius be nuskausminimo yra nesuderinama su gyvūnų gerove.
„Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, kad operacijos ir visos skausmą sukeliančios veterinarinės procedūros gyvūnui atliekamos tik jį nuskausminus. Tai galioja ir gyvūnų kastracijai, prieš kurią, kaip nurodo teisės aktai, turi būti atlikta anestezija, o po kastravimo gyvūnai turi būti gydomi ilgo veikimo skausmą mažinančiais veterinariniais vaistais. Visgi yra palikta išimtis. Septynių dienų nesulaukusiems paršeliams Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu padaryta išimtis atlikti kastraciją be jokių nuskausminamųjų. Toks selektyvus gyvūnų gerovės standartų taikymas ar netaikymas yra ydingas, o esama praktika nesuderinama su gyvūnų gerove. Gyvūnų gerovė turėtų būti užtikrinama visiems gyvūnais be jokių išimčių, todėl siūlau nebeleisti kastruoti paršelių be nuskausminamųjų“, – sako L.Jonauskas.
Pasak Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko, moksliniais tyrimais įrodyta, kad chirurginė kastracija yra skausminga intervencija net ir tada, kai ji daroma labai jauniems gyvūnams.
Anot nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“, Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija jau yra uždraudusios gyvūnų kastravimą nenumalšinus skausmo, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.
Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat – norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.
Jei įstatymas būtų priimtas Seimo rudens sesijos metu, jis įsigaliotų nuo 2026 metų sausio 1 d.