Anot laikinojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano, 2021–2027 m. laikotarpiu žemės ūkio ir kaimo plėtros finansavimas siekė daugiau nei 5,48 mlrd. eurų.
I. Hofmano teigimu, vien tiesioginių išmokų finansavimui prireiktų apie 4,3 mlrd. eurų, jei tiesioginių išmokų vokas būtų įšaldytas 2027 m. lygyje.
„Šis Lietuvai pasiūlytas rezervuotas dydis yra pavojingai mažas ir neadekvatus mūsų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikiams bei strateginiams tikslams“, – pranešime teigia I.Hofmanas.
Anot jo, visa tai rodo, kad EK sprendimai kelia atsakomybės perkėlimo riziką – iš Briuselio į nacionalinį lygmenį.
EK 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuota suma, kaip skelbia ŽŪM, skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas.
Taip pat lėšos skiriamos kaimo plėtros priemonėms – investicinei paramai, jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, smulkiųjų ūkių plėtrai, verslo skatinimui, ūkių pavadavimo paslaugoms ir pan.
Anot ŽŪM, visoms šalims narėms iš viso skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.
Šiuo metu vienintelis būdas ieškoti papildomų lėšų, kaip nurodo ministerija, yra bendras perskirstymo fondas, kuriame dėl lėšų teks konkuruoti su kitais Lietuvos ekonomikos sektoriais.
Siūlomas principas – susitarti šalies viduje, suvokiant gynybos ir sanglaudos prioritetus, pasak ŽŪM, nebus efektyvus.
Anot I.Hofmano, jei rezervuota lėšų suma Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai išliks tokia, kokią siūlo EK, reikės atsisakyti papildomų žemės ūkio veiklų ir priemonių, skirtų klimato tikslams pasiekti.