Įtarimus patvirtins arba paneigs iš ES referentinės laboratorijos Vokietijoje gauti atsakymai. Sulaukus jų paaiškės, ar Lietuva praras švarios šalies statusą, ar ne. Kol kas švarios šalies statusą turime.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įtaria, kad kraujasiurbiai mašalai galėjo iš Kaliningrado pusės pernešti vakcinos virusą nuo paskiepytų gyvulių. Jei spėjimas pasitvirtins, tai bus geresnė situacija, nei nustačius, kad užkratas – ne iš vakcinos, o grynas.
Tokiu atveju gali atsirasi gyvų gyvūnų prekybos ribojimai: eksportuojant į šios ligos neapimtas šalis bus privaloma atlikti papildomus tyrimus. Be to, nežinia, kaip apskritai sureaguos mūsų eksporto rinkos. Prekybai mėsa ir jos produktais, pienu ir jo produktais apribojimai nėra taikomi.
VMVT duomenimis, iki šiol ligos įtarimas fiksuotas penkiuose galvijų ūkiuose Tauragės, Prienų bei Vilkaviškio rajonuose. Dėl atvėsusių orų, tikėtina, užkratą pernešusių mašalų aktyvumo laikotarpis baigėsi, todėl viruso perdavimo rizika mažėja.
Svarbu ir tai, kokį štamą nustatys laboratorijoje. Kol nežinomas štamas, negalima užsakyti vakcinos – VMVT rekomendacijas dėl vakcinų ūkiams pateiks pavasarį. Tačiau tą svarbu nustatyti, nes kai kurie štamai produkcines gyvulio savybes gali sumažinti 30–40 proc.
MLL yra apėmusi didžiąją dalį ES šalių.
Šių šalių patirtis rodo, kad klimato kaita, ligą galinčių pernešti vabzdžių (mašalų) plitimas ir intensyvi gyvulių prekyba prisideda prie ligos plitimo Europoje, tačiau gyvulių gaištamumas nėra didelis ir didžiausi nuostoliai patiriami dėl papildomų reikalavimų prekybai gyvuliais (apribojimų prekybai mėsa, pienu ir kitais produktams nėra), taip pat dėl gyvulių (ypač avių) gaišimo, užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, dėl reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo.
Nors galvijai užsikrečia dažniau nei avys, ligos požymiai jiems ne visuomet pasireiškia.
Žmonėms ši liga nepavojinga.
Kompensacijas žada išmokėti dar šiemet
A.Palionis surengtoje spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo apie kitą ūkininkų rūpestį – dėl šalnų patirtą žalą. Pasak ministro, kompensacijų nuo šalnų nukentėję sodininkai ir uogų augintojai gali sulaukti dar šiemet. Europos Sąjungos (ES) ateinantiems metams Lietuvai numatytos sumos ir valstybės biudžeto lėšų turėtų užtekti.
„Tikriausiai, kad išmokėsime šiemet“, – teigė A.Palionis.
„Penktadienį buvo patvirtinta Lietuvai 1,1 mln. eurų (parama – ELTA) su galimybe dar 200 proc. prisidėti valstybei, tai yra 3,3 mln. eurų. Aš grubiai prisimečiau pagal tuos sodus, tai, iš principo, šios sumos turėtų užtekti sodams ir uogynams kompensuoti“, – tikino jis.
Ministro teigimu, buvo vertinami ūkių rugsėjį patikslinti žalos duomenys. Pasak jo, vertinant žalą pagal pajamas reikia įvertinti ir tai, jog gali būti sumažėjusios ūkių išlaidos.
„Mes aišku pasitikslinome tuos duomenis. (…) Pasitikslinome anksčiau rugsėjo mėnesį tas oficialias žalas ir dar papildomai nusiuntėme. (…) Kur (pavasarį – ELTA) buvo 90 proc. žala, pasidarė 97 proc.“, – sakė jis.
„Viską papildėme ir mums realiai, jei taip jau tiksliai žiūrėti pagal pajamas, vien sodams ir uogynams apie 16 mln. eurų reikėtų kompensacijoms. Bet aišku, mes nevertiname ir tų dalykų, kad nėra obuolių, nereikia jų skinti, kaip ūkis nepatiri tam tikrų išlaidų, kurios irgi yra nemaža dalis, tai ir pajamomis nereikia dengtis“, – tęsė A. Palionis.
Anot jo, tikėtina, kad kompensacijos bus skiriamos hektarui, vertinant padarytą žalą procentais.
„Principe gali kompensuoti per hektarą, įkainį, pagal rūšį, pagal laiptelius pasidaryti, kokia žala, ten 20–40 proc., 40–60 proc., 60–80 proc. ir 80–100 proc., (skirti – ELTA) hektarui kažkokią išmoką. Tikriausiai tuo keliu ir eisime, kad būtų paprasčiau administruoti“, – teigė žemės ūkio ministras.
„Arba gali jau vertinti prarastas pajamas, lyginant su praeitais laikotarpiais. Vieni nori taip, kiti taip, bet esmė ta, kad mes ir 2024 m. turėjome šalnas, dėl to turėjai mažesnes pajamas, jeigu taip lygint. Nes praktiškai visais metais tos šalnos nuostolius paliko“, – sakė jis.