Seimas birželį priėmė įstatymų pakeitimus, kad nuo kitų metų būtų taikomi lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai ūkininko pažymėjimus turinčių gyventojų pajamoms. Tiesa, vos priėmus paskutinėmis valandomis koreguotą projektą, kilo abejonių, ar jame nebuvo palikta spragų, kurios leistų šia lengvata piktnaudžiauti.
Į tai atsižvelgdami, Seimo nariai Matas Skaramakas, Vytautas Jucius ir Kęstutis Mažeika siūlo, kad lengvatiniai tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant jai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.
Įstatymo projektais taip pat siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veiklos ir jai skirto turto pardavimo pajamos nebūtų įskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai.
Bendru sutarimu buvo pritarta dėl šių projektų paprašyti Vyriausybės išvados, o svarstymams į plenarinę salę siūlymai turėtų sugrįžti lapkričio 11 d.
Anot įstatymo projekto rengėjų, jei įsigaliotų vasarą priimtas GPM įstatymas, neaiškiai suformuluota mokestinė lengvata ūkininkams valstybei galėtų kainuoti dešimtis milijonų.
Jei parlamentarų įregistruotos pataisos būtų priimtos Seime, jos įsigaliotų kartu su pavasario sesijos pabaigoje priimtais mokestiniais pakeitimais.
ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.
Ūkininkų pažymėjimą turinčių asmenų pajamos nuo kitų metų būtų apmokestinamos 15 arba 20 proc. GPM tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).
Žemės ūkio ministerijai tuo metu vadovavęs Ignas Hofmanas taip pat laikėsi nuomonės, kad lengvatiniai GPM tarifai ūkininkams turi galioti tik tais atvejais, kai pajamas jie gauna iš žemės ūkio veiklos, taip kalbėjo ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.
Apie tai, kad Seimo priimtus sprendimus dėl lengvatos taikymo rudens sesijoje reikėtų koreguoti, kalbėjo ir Prezidentūra.
Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.