„Dvejus metus turėtų būti nenustatyta liga, jei norime vėl susigrąžinti švarios šalies statusą“, – Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė A.Palionis.
„Ir su vyriausiuoju veterinarijos gydytoju, kiek teko bendrauti, tai yra praktiškai misija neįmanoma, kai šita liga platinama mašalų. Vakcinacija – gerai, mes tam pritariame, bet bijau, kad nebebūsime švaria šalimi“, – sakė jis.
Ministras tikina, jog apsisaugoti ir buvo, ir tebėra sudėtinga dėl didelio ribojimų zonos spindulio, siekiančio 150 kilometrų. Anot jo, kadangi šiuo metu nustatyti MLL atvejai yra pasienyje, situacija šalyje gali priklausyti ir nuo kaimyninių valstybių.
„Pasienyje galime daryti ką norime, jis (mašalas – red. past.) atskris. Apsisaugojimo nėra“, – teigė ministras.
„Jeigu pastebėsite, visi ūkiai, kuriuose nustatyta liga, yra pasienio zonoje. Tuo labiau, yra ir Kaliningrado zona, kur išvis neturime bendradarbiavimo su ta šalimi ir net nežinome, kokia situacija yra pas juos ūkiuose. Mūsų VMVT įtaria, kad ten nėra gerai“, – tęsė jis.
A.Palionio teigimu, vakcinacija bus svarstoma artėjant pavasariui. Kartu, kaip sakė politikas, bus vertinamos kompensacijų galimybės.
„Dėl vakcinavimo kompensavimo – taip, pagal dabartinį reglamentavimą tai nėra remiama vakcina, bet vyriausiojo gydytojo buvo sakoma, kad šiuo laikotarpiu vakcinacija gal ir nėra tikslinga, reikėtų vakcinuoti jau prieš šiltąjį laikotarpį“, – teigė A.Palionis.
„Ministerijoje apie tai mąstome, įsivertinsime vakcinų kainas ir žiūrėsime, kaip galime padėti kompensuoti“, – pridūrė jis.
Ekstremali situacija kol kas nebus skelbiama
VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė posėdyje teigė, jog ekstremali situacija nebuvo skelbiama, nes MLL nepriklauso A kategorijos ligų sąrašui. Žemės ūkio ministras jai pritarė sakydamas, jog šiuo metu ligos padariniai nėra pakankamai dideli.
„Tikrai tų diskusijų turėjome. Realiai, kadangi išorinių ligos požymių gyvuliai neturi, čia tik tyrimais nustatyta ši liga. 3 serotipas nedaro įtakos gyvulių produktyvumui, nes, bent jau aš taip įsivaizduoju, jeigu mes netgi turėtumėme kitą serotipą, kur pieno priemelžis mažėtų 30–40 proc., mėsinis gyvulys neaugintų masės, tada jau būtų tikriausiai tie kardinalūs sprendimai priimti dėl gyvulių gaišinimo, tada tikrai reikėtų ekstremalios situacijos skelbimo“, – teigė ministras.
Žemės ūkio ministro teigimu, atvėsus orams, ligą pernešančių mašalų ūkiuose nebėra.
„VMVT bandė gaudyti tuos mašalus, bet nepagavo spalio pradžioje. Tų mašalų šiai dienai pas mus nėra“, – sakė jis.
„Taip, jūs teisus, bandėme gaudyti tuos mašalus ir jų šiuo metu nėra, nes yra šalta, jie nebeaktyvūs“, – jam antrino A.Mikalauskienė.
Praėjusią savaitę VMVT pranešė, jog ES referentinė laboratorija patvirtino šešis jos įtartus MLL atvejus Lietuvos galvijų ūkiuose.
Siekiant užkirsti kelią MLL viruso plitimui, VMVT direktorės A.Mikalauskienės įsakymu paskelbtos šešios protrūkio vietos: galvijų ūkiai Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės, Vilkaviškio rajonuose.
VMVT primena, kad MLL yra virusinė liga, kuri nepavojinga žmonėms. Ja dažniausiai užsikrečia galvijai, ožkos, elniai, kupranugariai, lamos bei alpakos, bet sunkiausiai serga būtent užsikrėtusios avys.
Referentinei laboratorijai patvirtinus ligos atvejus, keičiasi gyvulių eksporto sąlygos. Anot tarnybos, siekiant išvežti galvijus tolimesniam auginimui į kitas ES valstybes nares ar už jų ribų, nuo šiol būtina atitikti priimančios šalies nustatytus MLL kontrolės reikalavimus ir papildomai atlikti bei gauti neigiamus MLL tyrimų rezultatus PGR metodu.
Tarnyba skelbia, jog gyvulius vežant skersti į kitas ES šalis, prieš 48 val. siunčiantis ūkio subjektas turi informuoti paskirties vietos atsakingą subjektą.
Lietuvos teritorijoje juos galima vežti be papildomų apribojimų, draudimas taikomas tik MLL užkrėstiems ūkiams.