Vienintelio Baltijos valstybėse Australijos stručių emu ūkio Latvijoje šeimininkas 36 metų Marcis Holenderis jau sutarė dėl žaliavų tiekimo ir su restoranais, ir farmacijos įmone.

Sulaukia lankytojų

Vasarą saujose – salotos, rudenį – obuoliai, melionai ir šalnų nukandžiotų gėlių puokštės.

Nešini tokiomis lauktuvėmis vaikai iš Lyvberzės kaimo Jelgavos rajone kone kasdien traukia į didžiausių pasaulyje paukščių – afrikinių stručių ir australietiškų emu fermas.

[[ge:lrytas:lrytas:39939257]]

Tačiau kaime yra ir tokių žmonių, kuriuos kaimynų sėkmė erzina.

Rugpjūtį ūkyje būta rimto incidento – kažkas į paukščiams girdyti skirtą vandens gręžinį pripylė dyzelino. Anot M.Holenderio, teršalų buvo tiek daug, kad jie, patekę į girdyklas, būtų pražudę paukščius.

[[ge:lrytas:lrytas:40009183]][[ge:lrytas:lrytas:40123662]][[ge:lrytas:lrytas:40031681]]

Pomėgis tapo verslu

„Stručiai ir emu anksčiau buvo mano pomėgis, o dabar tai yra mūsų šeimos verslas. Pastaruosius trejus metus visi mano darbai susiję tik su jais“, – sakė ūkio „Emu Home“ savininkas M.Holenderis.

Anksčiau jis dirbo apsaugos darbuotoju, statė namus Norvegijoje, grįžęs iš jos pagelbėjo bičiuliui stručių fermoje tvarkydamas jos buhalteriją.

[[ge:lrytas:lrytas:40182611]]

„Įgijau patirties ir nutariau pats auginti didžiuosius paukščius. Mano draugas yra sutelkęs dėmesį į turizmą ir gauna pajamų už parduotus kiaušinius, o man priimtinesnis yra gamybinis ūkis.

Mano senelis ir tėvas buvo medžiotojai, medžioju ir aš. Mūsų namuose visada būdavo žvėrienos, tekdavo pasukti galvą, ką iš jos pagaminti.

Todėl ir dabar, augindami emu, ne tik tiekiame jų mėsą restoranui, bet ir patys paruošiame iš jos patiekalų į renginius atvykstantiems svečiams“, – pasakojo M.Holenderis.

Ferma pamažu didėja

Šiuo metu Lyvberzės pakraštyje esančiame ūkyje auginama apie šimtą emu ir maždaug pora dešimčių stručių.

„Apskaičiavau, kad auginti verta iki 600 emu. Jeigu jų būtų daugiau, įsigaliotų didiesiems ūkiams taikomi teisės aktų reikalavimai, be to, nukentėtų ir auginimo, taigi ir žaliavos, kokybė.

500–600 emu turinčiam paukštynui reikia 8–10 darbuotojų. Dabar dirbame abu su žmona, bet pagalbos reikia ir paukščiams lesinti, ir darbui skerdykloje, ir pasirūpinti mėsos tiekimu užsakovams“, – kalbėjo Marcis.

Paklausa – itin didelė

Šiuo metu Latvijoje vos šeši nedideli ūkiai laiko šiuos australietiškus paukščius, bet, pasak Marcio, po kelerių metų jų turi atsirasti triskart daugiau.

[[ge:lrytas:lrytas:40182426]]

„Emu produkcijos paklausa tokia didelė, kad vienas aš niekaip negalėčiau jos patenkinti.

Vienam restoranui per metus reikia 100–150 paukščių mėsos. Turėdamas apie 600 paukščių ūkis galėtų aprūpinti maždaug keturis restoranus, o tokių Latvijoje, kuriems reikia vietos ūkininkų produkcijos, yra daugybė.

Su Latvijos farmacijos įmone esu sutaręs dėl emu taukų tiekimo, per metus jų reikės apie pusantros tonos. Būtent tiek jų ir susidarytų paskerdus minėtą skaičių paukščių. Jų taukai ypač vertingi. Tai brangi žaliava, naudojama medicininėms odos priežiūros priemonėms gaminti bei kosmetikai“, – sakė ūkininkas.

Anot jo, už kilogramą didkepsniui skirtos mėsos užsakovai šiuo metu moka apie 45 eurus, o taukų kaina priklauso nuo to, kaip jie paruošti: švarios žaliavos litras kainuoja apie 230–240 eurų, toks pat produkcijos iš jų kiekis – apie 700 eurų.

Pralaužė kitiems ledus

„Trukdžių plečiant emu ūkį – daugybė. Kasdien kovoju su valdininkais, bet dėl tokio įkyrumo jie mane ir pastebėjo, – šyptelėjo Marcis. – Pagaliau jie susiprato, kad teisės aktai, kurie susiję su naminių gyvūnų, tarkim, karvių, avių, kiaulių ar ožkų, gerove, visiškai netinka tokių paukščių fermai, todėl pamažu juos keičia.“

[[ge:lrytas:lrytas:40182427]]

Šio latvio šeimos ūkis yra vienintelis Baltijos šalyse, pasukęs gamybos keliu, ir vienintelis, turintis licencijuotą stacionarią skerdyklą. Be to, ūkininkas parengė ir ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą mobiliajai skerdyklai įsigyti.

Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba būtent jam surengė specialius kursus. Juos baigęs Marcis gavo leidimą teikti paukščių skerdimo paslaugą kitiems ūkiams.

O tai, tikėtina, paskatins ir jų plėtrą, nes vien dėl to, kad nebuvo kam ir kur jų skersti, augintojų buvo ir vis dar yra mažai.

Reikia specialių lesalų

„Turime inkubatorių, kuriame emu paukščiukai iš kiaušinių išsirita per porą mėnesių. Stručiukai yra greitesni, jiems pakanka 42 dienų.

Pirkau emu kiaušinius ūkio plėtrai iš įvairių valstybių, pavyzdžiui, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Lietuvos, Estijos.

To reikėjo, kad būtų skirtingas genofondas ir poroje neatsidurtų giminingi paukščiai“, – pasakojo ūkininkas.

Lesalus paukščiams pagal jo paties receptą gamina įmonė „Dobele dzirnavnieks“. Sutarti su ja nebuvo paprasta, nes produkto kiekis nedidelis.

„Mūsų ūkiui per mėnesį kol kas reikia 1–1,5 tonos lesalų. Kitąmet jų jau reikės 4 tonų per mėnesį, taigi gamybos apimtis padidės, juo labiau kad lesalus gausiau pirks ir kiti augintojai“, – vylėsi M.Holenderis.

Latvis ėmėsi neįprastų paukščių auginimo: už kilogramą mėsos gauna 45 eurus