Regionus sėkmės keliu veda susitelkusios bendruomenės
12-ąjį kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ kvietė ieškoti bendrų sprendimų, kurti partnerystes ir dalintis tiek mokslo įžvalgomis, tiek gerąja praktika iš skirtingų regionų ir sektorių.
Konferencijoje sveikinimo žodį taręs VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna pažymėjo, kad šioje konferencijoje nagrinėjami itin svarbūs klausimai, susiję su kaimų gyvybingumo ir plėtros galimybėmis.
„Lietuvoje apie 32 procentai žmonių gyvena kaimiškuose regionuose. Todėl siekiant pagyvinti regionus, itin svarbų vaidmenį atlieka aktyvios bendruomenės, kuriančios maisto sistemas, plėtojančios sumaniuosius kaimus ir generuojančios idėjas“, – sakė VDU Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. V. Jukna ir konferencijos dalyviams linkėjo konstruktyvių ir produktyvių diskusijų.
Tradicijų ir inovacijų sinergija – tvariai kaimo ateičiai
Sveikindamas mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis, pažymėjo – visi svajoja apie patrauklų, ekonomiškai gyvybingą kaimą su įdomiomis veiklomis, kurios leistų pritraukti arba susigrąžinti žmones bei investicijas.
„To neįmanoma padaryti be kaimo bendruomenių lyderystės, senųjų tradicijų išsaugojimo, inovatyvių idėjų ir šiuolaikinių technologijų, kurios smelkiasi į visas gyvenimo sritis“, – sakė Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, pridūręs, kad šiandien kaimo reikšmė – nuolat didėjanti: tai ne tik maisto gamybos vieta, bet ir erdvė rekreacijai, psichologinei pusiausvyrai, kūrybai, sveikos gyvensenos, tautinės kultūros puoselėjimui ir vietos tapatybės išsaugojimui.
„Linkiu, kad konferencijoje gimtų idėjos, kurios ne tik papildys argumentus ar strategijas, tačiau taip pat taps realiais žingsniais kuriant tokią Lietuvą, kurioje kaimo vietovės yra stiprios, o vietos bendruomenės sumanios ir atspindinčios mūsų tautos gebėjimą būti atspariai, kūrybingai ir vieningai“, – pridūrė Bioekonomikos plėtros dekanas.
Žmogiškosios vertybės atveria bendrystės tiltus
VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė į konferencijos dalyvius kreipėsi Krysztof Czyžewski kūrinio „Mažasis pasaulio centras. Idėjų praktiko užrašai“ žodžiais, pastebėdama, kad kaimas yra mažasis pasaulio centras , o vietos gyventojai, kaip paribio žmonės primena ėjikus lynu: jie eina plonyte, įtampos kupina linija tarp gaivalų, kurie bemat juos sunaikintų, jeigu neišlaikytų pusiausvyros. Mažajam pasaulio centrui reikalingas autonomiškumas, tolerancija, supratimas, įvairovė ir pagarba praeičiai dėl ateities.
Renginyje aptartos įvairios ir ypač aktualios temos. Kaimo vietovių gyvybingumo stiprinimo priemonės, kurios padeda atliepti tikslą „Kad kaimas būtų gyvas“, taikomos mokantis visą gyvenimą, kuriant vietos maisto sistemas plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant ateities maisto ir naujają „slow/ smart“ mitybos kultūrą, diegiant socialines inovacijas, prisiimant atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę, dalyvaujant Europos kaimo pakto veiklose ir užsiimant kūrybiška vietokūros praktika, stebėjimu, tarpkultūriniais mainais.
Konferencijos pranešėjai didelį dėmesį skyrė įsitraukimo į kaimo vietovių pokyčių valdymą klausimams, kolektyvinio žinojimo, t.y. skirtingų vietos gyventojų žinojimų visumai, susiejamai bendrais ryšiais, kai taikomas komponavimo, gyvųjų organizacijų, įvairių verslo modelių plėtojimo ir socialinio verslumo ekosistemų gerinimo ir kiti inovatyvūs metodai.
Mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, sumanumas“ pristatyta 13 žodinių ir 17 stendinių pranešimų, kurie atskleidė įvairiapusius kaimo vystymosi tyrimus, praktikas. Konferencijos pranešėjai dalyvius kvietė prisidėti prie pokyčių, apjungiant mokslo ir lokalias žinias, iniciatyvas ir bendruomeninę atsakomybę už savo gyvenamąją vietovę bei bendruomenę.
Tai buvo ne tik galimybė mokytis vieniems iš kitų, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją apie kaimo vietovių konkurencingumo vystymą, tarpinstitucinės partnerystės ir socialinės įtraukties skatinimą, Leliūnų bendruomenę, kaip vietos tapatybės ir ženklokūros veidrodį, Kuršėnų šeimos namų socialines dirbtuves, gyvųjų laboratorijų patirtis skatinant inovacijas Lietuvos moterų ūkiuose ir, kaip pabrėžė Rasa Ilinauskaitė, asociacijos „Viva Sol“ valdybos pirmininkė ir Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė: „Mokykimės taip, lyg gyventume amžinai“.
Renginio metu taip pat vyko Kalėdinė mugė, kurioje pristatyti vietos maisto produktai, socialinių ir bendruomeninių verslų produktai, rankų darbo gaminiai, kalėdiniai atvirukai ir žaisliukai bei kiti artėjančių švenčių džiaugsmą kuriantys gaminiai. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti vietos gamintojų pristatymus, susipažinti su vietos gamintojų kūrybiškumu ir bendruomenių kultūra.
Konferencijos organizatorius: VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra, Verslo ir socialinės partnerystės centro Socialinės partnerystės skyrius.
Konferencijos partneriai: Lietuvos kaimo bendruomeninių organizacijų sąjunga, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija, Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybė.
Projektas Nr. LKT-PK-25–1-01066-PR001 „Komunikacijos priemonių įgyvendinimas, siekiant SP žinomumo, gerosios patirties sklaidos ir visuomenės įsitraukimo didinimo“ pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 strateginio plano techninės paramos veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.