Kartu su mama, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicine amatininke – senojo mezgimo amato puoselėtoja Daiva Seibutiene Emilija nuo 2012-ųjų dalyvauja Utenos rajono ir respublikinėse tautodailininkų parodose.
„Negalėjau prisėsti prie mezginių, nors rankdarbiai man labai patinka. Ūkio darbai užsitęsė gerokai ilgiau, nei planavau, ir tik pirmam sniegui iškritus jie atslūgo“, – paaiškino 34 metų ūkininkė E.Leipuvienė.
Šiuo metu ji su šeima dar gyvena Utenoje, tačiau su vyru Vismantu kuria sodybą Utenos rajone, Paguobio kaime.
„Namą jau esame pasistatę, bet jame dar neįmanoma gyventi. Šiuo metu patys, savo jėgomis, jį įrengiame. Užtat prie pat namo, aptvare, jau įkurdinome penkiolika danielių.
Aptvarą nuo pastato skiria tik keliukas ir nedidelę pievelė. Tad jau dabar svajoju, kaip po įkurtuvių, gerdama rytais kavą, galėsiu gėrėtis savo augintiniais,“ – kalbėjo Emilija.
Ruošdamasi ūkininkauti E.Leipuvienė kartu su vyru žemės sklype gretimame Šnėriškių kaime, esančiame maždaug už 700 metrų nuo statomų namų, įdirbo žemę braškynui.
„Arčiau tos vietos, kurioje kuriamės, nebuvo tokio dydžio sklypo, kokio reikia dideliam uogynui, todėl žemę jam parinkome atokiau.
Ją ruošėme kelerius metus, vis lėkščiuodami, kad sunyktų kuo daugiau piktžolių, o šiemet pavasarį braškių daigais apsodinome pirmuosius arus“, – pasakojo ūkininkė.
Ūkiui gavo dotaciją
E.Leipuvienė – jaunoji ūkininkė. Ji pasinaudojo investicine parama – dotacija, kuri žemės ūkio darbų besiimantiems jauniems žmonėms skiriama pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
„Ruošiausi ūkininkauti – išklausiau specialius kursus. O šiemet pavasarį su šeima atšventėme ir pirmąjį mano ūkio gimtadienį.
Tuomet, kai 2024-ųjų gegužę buvo paskelbtas kvietimas teikti paraiškas dotacijoms, mes su vyru jau buvome paskaičiavę, kam ir kiek lėšų reikėtų ūkyje.
Kadangi ūkis – mišrus, planavome, kokios reikės įrangos braškynui prižiūrėti, kiek prireiks lėšų jų daigams, danielių aptvarui, pašarų ruošimo technikai.
Įvertinome ir tai, kiek kainuos laistymo sistema, vagotuvas, ravėtuvas, plėvelės klotuvas. Taip pat paskaičiavome, kiek pinigų teks skirti tentiniam angarui daiktams sandėliuoti, rulonų suktuvui ir kitokiai įrangai.
Paraiška buvo patvirtinta, ir per devynis mėnesius turėjome imtis veiklos.
Paramą gavome 2024-ųjų pabaigoje, taigi ne tik pavasarį pasodinome braškes, bet per vasarą priruošėme pašarų ir danieliams“, – pasakojo E. Leipuvienė.
Pasak Emilijos, braškyną ji plečia pamažu. Pagal verslo planą ir numatytą paramą jam pirmiausia buvo skirta 15 arų žemės, į kurią pavasarį buvo pasodinta 7500 braškių daigų. Vienas daigas kainavo 0,19 euro, tad iš viso už juos ūkininkė sumokėjo 1425 eurus.
„Tačiau mes su šeima taip įsibėgėjome, kad rudenį braškėmis uždarame grunte jau buvome apsodinę 50 arų. Visus papildomus daigus per vasarą užsiauginau pati“, – kalbėjo ūkininkė.
Reikėjo ir verslo plano
Pasak E.Leipuvienės, prašydama dotacijos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, ji turėjo parengti verslo planą.
„Reikėjo turėti sukaupus ir savo lėšų, kurių kiekis sudarytų 20 proc. skiriamos paramos. Tuomet, kai maždaug per porą metų įvykdysime įsipareigojimus, šie pinigai bus grąžinti, tad realiai pagal šią Strateginio plano priemonę yra kompensuojamos visos projekte numatytos išlaidos.
Mano ūkis buvo priskirtas prie rizikingų, nes tai – uogininkystė, todėl ir projekto įgyvendinimo kontrolė yra didesnė. Pagal verslo planą per metus turėsiu gauti 12 tūkst. eurų pajamų, bet jas galiu toliau investuoti, pavyzdžiui, į reikalingą įrangą“, – sakė Emilija.
Remdamasi praktika, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) yra išskyrusi jaunųjų ūkininkų veiklas bei investicijas, dėl kurių projektas gali būti laikomas rizikingu.
Tai daržininkystė (moliūgų, cukinijų, smidrų, grybų auginimas), uogininkystė (šermukšnių, serbentų auginimas), sodininkystė (lazdyno ar graikinių riešutų auginimas), gyvulininkystė (sliekų ir sraigių auginimas), bitininkystė ir iš šios veiklos gautos produkcijos perdirbimas.
Didesnę riziką turi ir investicijos į žemės sklypus, lengvuosius automobilus, modulinius kilnojamus statinius, naudotą techniką ar padargus, nuotekų įrenginius, gręžinius.
Verslo planą teko koreguoti
„Mums reikėjo papildomų išlaidų elektros kabeliams pakloti nuo transformatorinės iki braškyno. Kitąmet jame statysime nedidelį sandėliuką, kuriame bus įrengta oras – oras šildymo bei šaldymo sistema. Šis šilumos siurblys pagal projektą bus paskutinis pirkinys.
Tad šiuo metu laukiu, kada ESO atves elektros įvadą iki sklypo, nes elektra bus reikalinga ne tik šilumos siurbliui, bet ir braškių laistymo sistemai.
Tuo metu, kai teikiau pirmąją paraišką, dar buvo galima prašyti, kad būtų kompensuojamos ir elektros įvedimo išlaidas. Tačiau situacija netruko pasikeisti, ir, įvertinus tai, kad įvadas priklauso ESO, o ne ūkininkui, prašymas nebuvo patvirtintas.
Koregavau paramos prašymą nurodydama, kad elektra bus įvesta mūsų pačių lėšomis. Tam prireiks kone 3200 eurų.
Jeigu elektros įvedimo kaina būtų buvusi gerokai didesnė, būčiau atsisakiusi jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos – nebekūrusi braškyno.
Be laistymo įrangos jo neįmanoma prižiūrėti, nes rankomis palaistyti tokį plotą būtų per sunku. O ir alternatyva – benzininis elektros generatorius – būtų buvęs per brangus pirkinys“, – apie ūkininkavimo pradžios iššūkius pasakojo E. Leipuvienė.
Pasak jos, investicinė parama – dotacija, kuri ūkiui skirta pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, sudaro 60 tūkst. eurų.
„Konkurencija tarp paramos prašytojų buvo nemaža, nes ši priemonė Lietuvoje turi didelę paklausą. Ir dar: mano paraiška buvo vertinama NMA Alytaus skyriuje, ne Utenos, nors ūkis yra Utenos rajone. Taip, matyt, siekiama išvengti šališkumo“, – sakė Emilija.
2024-aisiais galiojusios taisyklės numatė, kad didžiausia dotacija pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ vienam paramos gavėjui yra 60 tūkst. eurų. Ji mokama kaip 100 proc. išmoka.
Parama mokama dviem dalinėmis išmokomis – 80 proc. paramos sumos sudaranti pirmoji išmokos dalis, mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, o likusioji 20 proc. paramos suma baigiama išmokėti tik tinkamai įgyvendinus verslo planą. Jeigu jaunasis ūkininkas to nepadaro, susigrąžinama ir išmokėta paramos dalis.
Toliau rems jaunuosius ūkininkus
Investicinė parama jaunuosius ūkininkus pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ pasiekia dviem būdais. Vienas jų – dotacijos, kitas – lengvatinės paskolos.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (dotacijoms ir lengvatinėms paskoloms) kvietimas teikti paraiškas yra numatytas 2026-ųjų birželį – nuo birželio 1-os iki 30-os dienos. Taigi jauni žmonės, kurie ketina ūkininkauti, turi maždaug pusmetį pasirengti šiam kvietimui – sąmatoms pasiskaičiuoti ir verslo planams parengti.
O šiuo metu tebegalioja tęstinis – antrojo šių metų pusmečio kvietimas teikti paraiškas tik lengvatinės paskoloms pagal SP intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Paraiškos bus priimamos iki 2025 m. gruodžio 31 dienos.
Pastarajam kvietimui – 2025-ųjų metų antrajam pusmečiui – buvo numatyta 17 685 125 eurų paramos lėšų.
Naujas kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gauti pagal tą pačią paramos priemonę prasidės iš karto po Naujųjų – 2026 metų sausio 2 dieną. Jis tęsis pirmąjį pusmetį – iki gegužės 29 dienos.
Lengvatinės paskolos
Investicinės paramos, kuri teikiama lengvatinėmis paskolomis pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tikslas – paskatinti jaunus žmones imtis ūkininkavimo, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse.
Pagal šią priemonę remiama žemės ūkio produktų pirminė gamyba, išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.
Taip pat remiamas žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą. Išimtis yra ta pati – tai negali būti kailiai.
Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 000 eurų, kompensuojant 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Siekiant gauti dotaciją ir lengvatinę paskolą – jų bendra suma taip pat negali viršyti 100 000 eurų.
Lengvatinė paskola gali būti suteikiama ne ilgiau kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo.
Vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniui valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui – akcininkui, pajininkui) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola.
Reikalinga ir kvalifikacija
Paramos gali kreiptis fizinis asmuo, ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 40 metų, – tais metais, kai pirmą kartą teikiama paraiška, paraiškos teikimo dieną jam dar turi būti nesuėję 41 metai. Jo vardu turi būti registruotas ūkininko ūkis ir (arba) žemės ūkio valda.
Asmuo pats turi priimti sprendimus dėl ūkio valdymo, būti finansiškai atsakingas bei prisiimti su ūkio veikla susijusią riziką.
Reikia turėti ir kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, pavyzdžiui, įgytą žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą.
Atrankos kriterijų pagal kvalifikaciją atitinka ir ne žemesnio kaip trečio kurso žemės ūkio arba veterinarijos sričių studentai.
Kompetencija gali būti įgyta išklausius su žemės ūkio veikla susijusius mokymus, kursus arba turima ne trumpesnė kaip vienerių metų praktinė ūkininkavimo patirtis.
Dar vienas kvalifikacijos liudijimas – pareiškėjas turi savo vardu Ūkininkų ūkio registre registruotą ūkį ir pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas.
Paramos pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – lengvatinės paskolos gali siekti ir juridiniai asmenys, kurių dalyviai (akcininkai, pajininkai ir kiti), vienasmenis valdymo organas arba visi kolegialaus valdymo organo nariai yra ne vyresni nei 40 metų.
Taip pat tie, kurie savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, pirmą kartą besisteigiantys žemės ūkio valdoje.
Reikalinga ir kompetencija, įrodanti pasirengimą ūkininkauti. Ją turi turėti vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kitų).
Dėl konsultacijų kreipkitės www.nma.lt