Avis būtina apsaugoti nuo medžiojančių vilkų – parama apsaugos priemonėms įrengti šiemet bus gerokai solidesnė

Tai – natūralus procesas, nes iki tam tikro svorio užauginti ėriukai yra arba skerdžiami maistui Lietuvoje, arba parduodami jų supirkėjams užsienyje.

Gamta turi savo dėsnius. Rudeniop, avių bandoms padidėjus, jas ima vis atkakliau puldinėti vilkai.

Mat baigiantis vasarai ir rudenį medžioti mokosi paaugę vilkiukai, taip pat jiems reikia daugiau maisto – daugiau mėsos.

Tol, kol oro sąlygos yra palankios, avys, taip pat ir ožkos yra ganomos lauke. Paprastai nedideles bandas turintys ūkininkai per vėlyvąją ganiavą jas nakčiai sugena į tvartus. Taip esti saugiau, nes vilkai medžioja tamsoje – nuo vėlaus vakaro iki aušros.

Didesnes šių naminių gyvulių bandas nuo vilkų atakų tenka saugoti ganykloje, o tai padaryti įmanoma nebent ją aptvėrus tokiu aptvaru, kurio žvėrys neįveiktų – nei peršoktų, nei prasikastų pro apačią.

Apsaugoti gyvulius nuo medžiojančių vilkų nėra paprasta, – tvoromis reikia aptverti nemažas teritorijas, ir tai yra gana brangu.

Tad ūkininkai gali pasinaudoti galimybe, ir nuo vasario 2 dienos kreiptis paramos apsaugai nuo vilkų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

Bendrovės „Genetiniai ištekliai“ padalinyje „Šeduvos avininkystė“, esančiame Radviliškio rajone, auginama apie 2400 avių, kurių dauguma yra Lietuvos juodgalvių veislės. Ar įmanoma tokią didžiulę bandą apsaugoti nuo medžiojančių plėšrūnų?

„Mūsų ūkis – vidury Lietuvos, aplinkui nėra miškų, todėl ganiavai naudojame paprastesnes tvoras – elektrinius piemenis.

Tačiau miškinguose rajonuose, pavyzdžiui, Anykščių ar Utenos vilkų populiacijos yra didelės, ir šie žvėrys ten pridaro daug žalos.

Aplinkosaugininkai pateikia vis naujų duomenų apie vilkų skaičių. Pavyzdžiui, 2024–2025 metų žiemos sezono duomenimis Lietuvoje oficialiai buvo nustatytos ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos.

Pernai buvo sumedžioti 307 vilkai, – nedaug, palyginti su jų skaičiumi, kuris yra dvigubai, o gal ir trigubai didesnis“, – sakė „Šeduvos avininkystės“ direktoriaus pavaduotojas Rimantas Kairys.

Pasak jo, nuo šių metų sausio ūkininkams valstybė atlygins ne tik už vilkų, bet ir rudųjų lokių bei lūšių naminiams gyvuliams padarytą žalą.

„Kita vertus, ūkininkai ir patys turi savo turtą – savo gyvulius saugoti“, – užsiminė R.Kairys.

Pasak jo, parama, kurios aptvarams įrengti netrukus bus galima prašyti pagal SP intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“, ekonomiškai yra naudinga ne tik apsaugai nuo vilkų.

„Kartu tai pagerins ir ganymo sąlygas, juo labiau kad aptvertoje teritorijoje galima paleisti ir dresuotus šunis, kurie geba sargauti.

Vilkai yra stiprūs, jie gali peršokti gana aukštą tvorą. Vadinasi, tvoros turi būti tokios, kad jomis galėtų tekėti elektra, pavyzdžiui, gaminama nedidelių saulės baterijų“, – kalbėjo R.Kairys.

Pagal SP priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ūkininkai bei gyvulius auginančios bendrovės gali įsigyti ir specialių veislių aviganių.

„Sumanymas bandas saugoti pasitelkus šunis yra nusižiūrėtas iš tų šalių, kur avys ganomos kalnuose. Ten nėra galimybių tvoromis apjuosti ganyklų.

Dalis mūsų avių augintojų patys turi apmokytų aviganių, kurie sargauja, bet nėra skirti kautis su vilkais. Taigi Lietuvoje patikimiausia apsauga yra tvora“, – sakė Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Pasak jos, šiųmetis kvietimas teikti paraiškas paramai apsaugos priemonėms nuo plėšrūnų yra susijęs ir ūkininkams palankiais pokyčiais.

„Rengiant naująsias paramos taisykles buvo atsižvelgta į mūsų pastabas ir iki 90 proc. padidintas paramos intensyvumas. Anksčiau jis siekė tik 65 proc.

Be to, nuo penkerių iki trejų metų buvo sutrumpintas ir projekto kontrolės laikas.

Penkerius metus išlaikyti tinklinę tvorą yra labai sudėtinga. Laukiniai žvėrys ją nutraukia, tenka ją nuolat taisyti, ir ji ilgai netveria“, – sakė G.Kisielienė.

Pasak jos, šiemet avių augintojai apskritai turės daugiau galimybių bandų apsaugai reikalingoms priemonėms įsigyti.

Per savivaldybes pagal specialią programą jie irgi gali gauti finansinės paramos prevencinėms priemonėms – elektriniams aptvarams, specialiems tinklams įsigyti.

Numatyta, kad paramos pagal SP intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ganyklų apsaugai galės prašyti ne tik avių, bet ir ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėnesių amžiaus toje pačioje bandoje, augintojai.

„Vis dėlto didžiausią žalą vilkai padaro avims. Mėsiniai galvijai turi stiprų gynybos instinktą, ir jie geba patys apsaugoti veršelius. Tuo tarpu avys tokio instinkto neturi. Jos bėga nuo vilkų, ir dar pačios sutrypia ėriukus“, – paaiškino G.Kisielienė.

Anot Žemės ūkio ministerijos, nuo šių metų vasario 2 dienos bus galima kreiptis paramos apsaugai nuo vilkų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“.

Paraiškų pagal šią intervencinę priemonę bus laukiama nuo vasario 2 d. iki kovo 31 d., taip pat paraiškos bus renkamos ir rudenį: nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.

Parama bus teikiama dotacijos forma.

Aviganiui įsigyti bus taikomas nustatytas vieneto įkainis. Paramos taisyklėse numatyta, kad vienam Podhalės aviganiui įsigyti nustatomas ne didesnis kaip 1000 eurų įkainis be PVM, o vienam Vidurio Azijos aviganiui įsigyti – ne daugiau kaip 850 eurų įkainis be PVM.

Iš viso bus galima įsigyti ne daugiau kaip du iki 4 mėnesių amžiaus aviganius, turinčius kilmės dokumentus.

Ūkininkams, kurie įsigis ir įsirengs apsauginius aptvarus, bus kompensuojamos patirtos tinkamos finansuoti išlaidos.

Naujovė: šios intervencinės priemonės įgyvendinimo taisykles yra pakeistos, ir dabar bus finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), išskyrus aviganių įsigijimo išlaidas.

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui galės siekti 10 tūkst. eurų be PVM – kai įsigyjami ir įsirengiami aptvarai bei elektros padavimo ir palaikymo įrenginiai.

Ir 12 tūkst. eurų be PVM, kai parama teikiama aptvarams įsigyti ir elektros tiekimo bei ir palaikymo įrenginiui įsigyti ir įsirengimui, bei aviganių šunų įsigijimui, kuriems nustatytas fiksuotasis įkainis:

Siekiant sumažinti administracinę naštą, nuo 5 iki 3 metų yra sutrumpintas projekto kontrolės laikotarpis.

Pagal SP investicinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ finansuojamos apsaugos priemonės yra šios:

vielinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

juostinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

mobilus tinklinis elektrinis aptvaras ir (arba) jo dalys (apsauga nuo prasikasimo netaikoma);

stacionarus, neelektrinis tinklinis aptvaras ir jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

stacionarus, neelektrinis tinklinis aptvaras su elektrine juosta /viela, įtempta prieš aptvarą, ir jo dalys (įskaitant apsaugą nuo prasikasimo);

elektros tiekimo ir palaikymo įrenginys (-iai) ir (arba) jo (-ų) dalys.

Parama galės būti skiriama pareiškėjams, kurių projektai bus įgyvendinami tose savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams (kuriose per pastaruosius 5 m. užregistruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalų prieš ūkinius gyvūnus atvejų):

I savivaldybių grupė (nustatyta 101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus, Anykščių, Lazdijų, Molėtų, Telšių, Utenos ir Vilniaus rajonų savivaldybės.

II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Ignalinos, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kupiškio, Plungės, Prienų, Šilalės, Širvintų, Zarasų rajonų savivaldybės.

III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono savivaldybė, Biržų rajono savivaldybė, Druskininkų savivaldybė, Elektrėnų savivaldybė, Jonavos ir Jurbarko rajonų savivaldybės, Kalvarijos savivaldybė, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Kretingos rajonų savivaldybės, Marijampolės ir Pagėgių savivaldybės, Panevėžio, Pasvalio ir Raseinių rajonų savivaldybės, Rietavo savivaldybė, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šilutės, Švenčionių, Tauragės, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.