Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šių metų sausio 7 d. nustatė, kad ŽŪM nepagrįstai neleido privačiai laboratorijai atlikti superkamo pieno tyrimų, nors tokio ribojimo teisinis pagrindas baigė galioti dar 2020-aisiais.
Rinkoje veikė ir tebeveikia tik valstybinė laboratorija „Pieno tyrimai“, o privačių laboratorijų prašymai buvo atmesti.
Teismas konstatavo, kad ministerija rėmėsi Pieno įstatymu, kuris, paskalbus Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo 2020 m. liepos 1 d. nebegalėjo būti taikomas.
Susiję straipsniai
Konstitucinis teismas pripažino, kad ir pagal pačią priėmimo tvarką Pieno įstatymas prieštarauja Konstitucijai. LVAT taip pat nurodė, kad vėlesni įstatymo pakeitimai negali būti taikomi atskirai, kadangi pats pagrindinis įstatymas yra eliminuotas iš teisės sistemos.
Įstatymas buvo įtvirtinęs, kad privalomus pieno tyrimus gali atlikti tik valstybės valdoma laboratorija „Pieno tyrimai“.
LVAT sprendimas reiškia, kad toks monopolinis modelis nebegali būti taikomas, o tyrimus turi teisę atlikti visos akredituotos laboratorijos, gavusios reikiamą patvirtinimą.
Tuo tarpu ŽŪM laikosi nuostatos, kad ir po Konstitucinio Teismo nutarimo galiojo vėliau priimti Pieno įstatymo pakeitimai. Būtent jais ministerija ir vadovavosi.
„Atskiri Pieno įstatymo straipsniai, kurie buvo pakeisti ar papildyti vėliau priimtais Pieno įstatymo pakeitimų įstatymais, nėra tiesiogiai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, todėl jie buvo taikomi ir jais turėjo buvo vadovaujamasi priimant atitinkamus sprendimus“, – portalui lrytas.lt teigė ministerija.
Pasak ministerijos, oficialų išaiškinimą, kad tokios nuostatos negali būti taikomos pieno tyrimų paskyrimo tvarkai, LVAT pateikė tik 2026 m. sausio 7 d. sprendime, todėl iki tol teisinio pagrindo jų netaikyti nebuvo.
„Ministerijos vertinimu, neteisėtų sprendimų nebuvo priimta, ir žala valstybei ar rinkos dalyviams nebuvo padaryta, kadangi buvo vadovautasi galiojančiais teisės aktais“, – teigiama ŽŪM atsakyme.
Lrytas.lt ministerijos klausė, kiek valstybinė laboratorija „Pieno tyrimai“ gavo pajamų per 2020–2025 metus ir to, ar laboratorijos taikomos paslaugų kainos yra pagrįstos, palyginti su Lietuvoje ar kitose ES šalyse veikiančių laboratorijų kainomis.
ŽŪM į šiuos klausimus neatsakė, bet nurodė, kad bendrovės finansinės ataskaitos yra skelbiamos viešai.
„Pieno tyrimų“ 2024 m. finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad laboratorinės veiklos pajamos siekė 3,03 mln. eurų.
Po LVAT sprendimo, panaikinus reikalavimą atsiskaitymo tyrimus atlikti tik valstybinėje laboratorijoje, būtent tokio dydžio lėšos atsiveria privalomų pieno sudėties ir kokybės tyrimų konkurencijai.
Nors LVAT sprendimas reiškia, kad monopolinis reikalavimas tyrimus atlikti tik valstybinėje laboratorijoje nebegali būti taikomas, ŽŪM apie pokyčius kol kas nekalba.
„Šiuo metu nenumatyta keisti privalomų žalio pieno tyrimų atlikimo modelio“, – teigė ministerija.
ŽŪM pabrėžė, kad Lietuvoje buvo pasirinkta centralizuota tyrimų sistema, kuri esą užtikrina vienodą metodiką ir skaidrius atsiskaitymus, o Europos Komisijos auditai ją vertina teigiamai.
Anot ŽUM, šiuo metu veikianti tyrimų sistema tenkina tiek pieno pardavėjus, tiek pieno pirkėjus: „Ministerija nėra gavusi skundų dėl pieno tyrimų kokybės“, – teigiama jos atsakyme.