Nuo dronų laukuose iki muzikos fermose: kaip atrodo naujos kartos žemės ūkis

Kas nutinka, kai susijungia žemės ūkis, verslas ir mokslas? Atsakymas slypi naujos kartos ūkiuose, kuriuose sprendimus priima ne tik patirtis, bet ir duomenys, technologijos bei inovacijos.

Apie tai, kaip atrodo ateities ūkis ir ką iš tiesų reiškia į mokslu grįstos investicijos, pasakoja „Agrokoncerno grupės“ įkūrėjas, „Ateities ūkio“ projekto autorius Ramūnas Karbauskis ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanas profesorius Rolandas Stankevičius.

R. Karbauskis pabrėžia, kad žemės ūkis turi būti vertinamas kaip modernus ir konkurencingas verslas: „Žemės ūkis yra verslas. Kalbame apie verslą, kuris turi būti sėkmingas. Tai inovatyvus verslas ir, norint, kad jis būtų sėkmingas, į žemės ūkio veiklą būtina įtraukti robotizaciją ir kitus mokslo pasiekimus.“

„Ateities ūkio“ projektas prasidėjo nuo augalininkystės, tačiau jau persikėlė ir į gyvulininkystės sritį.

„Turime didžiausią fermų kompleksą Europoje, kuris talpins 10 tūkst. galvijų, iš kurių daugiau kaip 4500 – melžiamos karvės. Tai reiškia, kad pagaminsime apie 150 tonų pieno per dieną. Nežinau, ar pasaulyje pavyktų rasti kitą tokio dydžio, taip moderniai įrengtą fermą.“

Technologinio proveržio netrūksta ir augalininkystėje: „Dronai, skaneriai, tikslusis tręšimas, preciziškas purškimas – tai naujovės, kurios po 20–30 metų bus įprastos. Tačiau jau dabar tai yra „Ateities ūkio“ dalis. Konferencijų ir renginių metu siekiame parodyti ūkininkams, kaip atrodo ateities ūkis. Į šį procesą įtraukėme mokslininkų komandą iš Lietuvos mokslų universiteto. Be mokslo pagalbos ateities sukurti neįmanoma“, – teigia R. Karbauskis.

Jeigu į ateities ūkį pažvelgtume per pasaulinių tendencijų prizmę, ar tikrai esame žingsniu priekyje?

Prof. dr. R. Stankevičius pabrėžia, kad lyderiaujame: „Inovacijos išties aktyviai diegiamos į Lietuvos ūkį. Robotizacija, dirbtinis intelektas, naujausios technologijos – Lietuva tikrai patenka į pasaulinį TOP dešimtuką.

Pirmaujančios šalys – pieno gamybos lyderės: JAV, Naujoji Zelandija, Danija. Stovime ne taip toli nuo jų, todėl pasaulyje atrodome išties solidžiai.“

Dar vienas svarbus aspektas Lietuvos naudai – klimato zona, palanki pašarų auginimui.

„Užauginame kokybiškus pašarus, turinčius daug energinės vertės ir maisto medžiagų. Tai prisideda prie tvarumo siekio ir technologijų plėtros“, – sako dr. R. Stankevičius.

Vis dėlto, norint išlaikyti tempą, būtinas nuoseklus perėjimas į dar aukštesnį efektyvumo lygį.

„Mūsų tikslas – per artimiausius metus viršyti Europos Sąjungos primilžio vidurkį ir tapti vienu produktyviausių ūkių Europoje ir pasaulyje. Investuojame didelius pinigus ir turime padaryti tai geriau nei kiti“, – teigia R. Karbauskis. Anot jo, Lietuvos pažangą vertina ir užsienio partneriai.

„Užsienio svečiai, atvykę į Lietuvą, mato tai, kas jiems kelia pavydą. Bendradarbiaujame su Danijos žemdirbiais, kurių gyvuliai garsėja visame pasaulyje. Jie atviri: pas juos tokių ūkių tiesiog nėra.“

Žemės ūkis neišvengiamai susijęs su cikliškumu – čia susipina rinkos svyravimai, klimato iššūkiai ir ilgalaikės investicijos, kurių grąža ne visada prognozuojama.

Be nuoseklių pastangų proveržio pasiekti neįmanoma. „Nuo gyvulininkystės neatsiejami kainų svyravimai: būna krizės, būna ir pakilimai. Mūsų tikslas – pasiekti tokį produktyvumą, kad krizės būtų lengvai įveikiamos“, – viliasi R. Karbauskis. Efektyvumas čia tampa esminiu veiksniu. 10 tūkst. gyvulių priežiūrai ir išauginimui tradiciniame ūkyje prireiktų apie 300–400 žmonių, o „Ateities ūkyje“ tai užtikrina vos 50 darbuotojų.

„Kalbant apie savikainą, apie 25 proc. pieno savikainos skiriama atlyginimams. Mūsų darbuotojai uždirba daugiau nei kitur. Tai – efektyvumas, kurio siekiame iš gyvulininkystės.“

Vis dėlto iššūkiai kyla ne tik gyvulininkystėje. Praėjusį sezoną augalininkystės sektorius patyrė nuostolių, todėl vis didesnis dėmesys skiriamas atsparumui gamtos veiksniams.

„Pavyzdžiui, nepaisant gamtos nuostolių, tai buvo vieni sėkmingiausių metų pašarų gamybai. Mažiname riziką, didiname pajamas, todėl šios veiklos pelningumas tampa užtikrintas“, – dalinasi pašnekovas.

Kasdienėje veikloje net ir pažangiausi sprendimai susiduria su žmogiškais iššūkiais.

„Gyvulių gerovė svarbi, tačiau jos be specialistų nebūtų. Mūsų ūkyje dirba nemažai veterinarų, santechnikų, melžėjų ir kitų techninių darbuotojų. Didžiausias iššūkis – suburti tinkamą kolektyvą. Komanda turi augti kartu su ūkiu“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Jis pasakoja, kad komanda moko ir gyvūnus. „Karvės yra protingi gyvūnai, jos gana greitai išmoksta pačios ateiti į melžimo aikštelę ir grįžti atgal. Tačiau tai – kolektyvo ir gyvulių sąveika, kurią reikia išpildyti.“

„Ateities ūkio“ komanda nuosekliai laikosi gyvulių gerovės krypties – atsisakyta antibiotikų ir papildų, skirtų ne sveikatai stiprinti, o produktyvumui didinti.

„Produktyvumą kelti siekiame per genetiką ir kokybišką gyvulių maitinimą. Manome, kad gyvūnų gerovė padės pasiekti geriausius rezultatus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Šį požiūrį papildo ir kryptingas darbas su genetika – ūkyje auginamos daniškos telyčios, pasirenkamos patikimos, visame pasaulyje vertinamos veislės. Būtent tai leidžia siekti aukštų rezultatų ne trumpalaikėmis priemonėmis, o ilgalaike, tvaria plėtra.

Verslo ir mokslo sinergija šiandien tampa vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių kurti pažangius ir konkurencingus sprendimus žemės ūkyje.

„Su „Agrokoncerno grupe“ dėl šio projekto palaikome ryšį gerokai anksčiau. Bendra patirtis duoda postūmį tolimesniam bendradarbiavimui: kartu ėjome į „Ateities ūkio“ projektavimą, kūrimą, remiantis mokslinėmis žiniomis ir tyrimais“, – sako prof. dr. R. Stankevičius.

Mokslinė patirtis čia tampa ne teoriniu pagrindu, o praktiniu įrankiu, taikomu įvairiose srityse – nuo genetikos ir veisimo iki pašarų gamybos, visavertės mitybos užtikrinimo ir ligų prevencijos.

„Verslo ir mokslo susiliejimas turi gražią ateitį. Toks didžiulis verslas turi daug duomenų, kuriuos svarbu išanalizuoti. Ateities sprendimai gimsta ne iš intuicijos, o iš tikslios analizės ir planavimo.

Tikslūs duomenys leidžia atlikti prevenciją, matyti virškinimo sutrikimus, prognozuoti kitas ligas, kurioms galėsime laiku užkirsti kelią. Tai taupo laiką ir padeda užtikrinti produktyvumą“, – pasakoja profesorius.

Būtent toks požiūris rodo, kad šiuolaikinis ūkis vis labiau remiasi ne vien patirtimi, bet ir duomenimis grįstais sprendimais. Šiuos tikslus įgyvendinti praktikoje padeda modernios technologijos – tai jau ne tradicinė laboratorija, o sprendimai, integruoti į visus gyvulininkystės procesus.

„Melžimo metu kiekvienos karvės pienas tikrinamas lazerio pagalba: naudojame lietuviškas lazerines technologijas. 24 valandų bėgyje gauname tikslią informaciją apie pieno kokybę ir galime daryti išvadas apie sveikatos būklę. Kalbant apie veršelius, jie sveriami ir šeriami automatiškai. Žinome, kiek suvalgė per dieną“, – aiškina R. Karbauskis.

Technologiniai sprendimai ūkyje atsiveria ir netikėtomis kryptimis, kurios dar tik pradedamos tyrinėti.

Vis dažniau kalbama ir apie tai, kad gyvūnų savijautą gali veikti ne tik mityba ar aplinka, bet ir garsas. Ar muzika gali mažinti stresą, gerinti savijautą, o gal net turėti įtakos produktyvumui? Atsakymų į šiuos klausimus dar ieškoma.

„Fermose bus įrengta garsiakalbių sistema: siekiame atlikti bandymus, kaip muzika veikia gyvūnus. Ieškodami sprendimų susidūrėme su tuo, kad visame pasaulyje kol kas nėra aiškaus atsakymo, kaip tai veikia fermų aplinkoje, nes tokių bandymų niekas nėra daręs“, – pasakoja verslininkas.

Galvijai yra vienas taršiausių ūkio aspektų, tačiau R. Karbauskis pabrėžia, kad „Ateities ūkio“ veikla nukreipta į tvarumą, pagalbą gamtai ir pagarbą gyvuliui.

Įmonės planuose – net kelios biometano gamyklos, kurių naudą pajus ir gyventojai. Tai reiškia, kad ateities ūkyje mėšlas tampa energijos šaltiniu, galinčiu apšildyti tūkstančius namų.

„Čia gaminamas biometanas bus perduodamas į Lietuvos dujų tinklą. Kuriame ekonomiką, kurioje panaudojama viskas. Mėšlas tampa trąša, tačiau iš jo pašalinamos dujos. Tokiu būdu, neteršiant gamtos, skatiname atsinaujinančią energetiką – dujos atiduodamos suvartojimui namų ūkiuose“, – apie ambicingą projektą pasakoja pašnekovas.

Daugelis darbdavių susiduria su iššūkiais, siekiant pritraukti jaunus specialistus, ypač spartaus technologijų proveržio laikotarpiu. R. Karbauskis pabrėžia, kad dėmesys jaunimui yra būtina sėkmės sąlyga.

„Daug metų dirbame su moksleiviais ir studentais: skiriame stipendijas, finansuojame studijas. Norime, kad jauni žmonės ateitų pas mus. „Ateities ūkyje“ jau dirba nemažai tokių specialistų – vadovų amžiaus vidurkis siekia apie 30 metų. Dabar turime jauną ir stiprų kolektyvą. Suprantame, kad jaunimui svarbios kokybiškos darbo sąlygos, todėl investuojame ne tik į gyvulių, bet ir į žmonių gerovę. Tai ilgalaikė strategija, kuri jau duoda rezultatų.“

Dvylika metų trunkantis bendradarbiavimas su Veterinarijos akademija – vienas ryškiausių to pavyzdžių. „Per šį laiką užaugo ne viena specialistų karta, kuri šiandien sėkmingai dirba. Džiugu sutikti buvusius studentus ir tęsti bendradarbiavimą“, – sako prof. dr. R. Stankevičius.

Nepaisant sėkmingų rezultatų pritraukiant jaunus tyrėjus, vadovus ir techninius darbuotojus, jų poreikis tik auga. „Veterinarija ir zootechnika – įdomios ir perspektyvios sritys. Šiuolaikinės fermos yra modernios, inovatyvios, todėl jaunam žmogui, pasirinkusiam šį kelią, nuobodu tikrai nebus. Siekiame būti geriausi Europoje ir pasaulyje, o tai įgyvendins auganti jaunoji karta.

Suteikiame geras darbo sąlygas, padedame įsikurti, įsigyti būstą – visa tai sugrįžta per darbuotojų įsitraukimą ir rezultatus“, – teigia verslininkas.

Jam pritaria ir Veterinarijos fakulteto dekanas. „Studijos atliepia dabarties tendencijas: jos inovatyvios ir įtraukiančios. Daug dėmesio skiriame praktinių įgūdžių formavimui ūkiuose. Jauni žmonės savo akimis pamato, kaip atrodo modernios fermos.“ Tokios iniciatyvos leidžia „Agrokoncerno grupei“ dėl talentų sėkmingai konkuruoti su pažengusiomis Vakarų šalimis – ir aiškiai parodo, kad sėkmingą karjerą šiandien galima kurti ne išvykus, o čia, Lietuvoje.