Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje tyrimas atskleidė, kad apgaulės būdu 26 fiktyvūs ūkininkai klastojo dokumentus ir imitavo žemės veiklą siekdami pasisavinti Lietuvos žemės ūkiui skirtos ES paramos lėšas.
Pasak A. Palionio, būtina atsižvelgti, kad griežtesnės taisyklės neturi riboti iš tiesų ūkininkavimo veikla užsiimančių jaunų žemdirbių galimybių.
„Tas sugriežtinimas – kad ir ta pati jaunųjų ūkininkų įsikūrimo schema – apriboja paprastų ir tikrų jaunųjų ūkininkų galimybes, kurie nuoširdžiai eina į žemės ūkį ir nori tęsti savo veiklą. Jiems tik pakeliama kartelė ir tada jie irgi turi galvoti, kaip tą ekonominį ūkio dydį pasididinti, kad galėtų apeliuoti į paramą“, – „Žinių radijui“ sakė ministras.
Įtūžę pienininkai išgyvena sudėtingus laikus: „Apie vasarą net negalvojame“
FNTT Specialiųjų tyrimų 2-osios valdybos viršininko Daugilo Razausko teigimu, ES fondo lėšos buvo panaudotos 2020–2021 m., schema veikė dar pusantrų–dvejus metus, kol asmenys buvo sulaikyti, buvo atliekamos kratos. Tyrimas pradėtas 2022 m.
Europos deleguotasis prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, iš viso šio ikiteisminio tyrimo metu nustatyta ir teismo konstatuota, kad buvo įgyta 562,17 tūkst. eurų bei pasikėsinta įgyti 110 tūkst. eurų.
Susiję straipsniai
A. Palionio teigimu, kitam žemės ūkio finansavimo laikotarpiui 2028–2034 m. Europos Komisija (EK) jauniesiems, naujiems ūkininkams yra numačiusi keturis kartus didesnę paramos sumą, todėl, anot jo, turi būti galvojama apie taisyklių tobulinimą ir naujų projektų įgyvendinimo būdų.
Kaip skelbta, FNTT ir Europos deleguotųjų prokurorų biuro Lietuvoje tyrimo metu nustatyta, kad sukčiavimo schemą organizavo 4 asmenys, joje dalyvavo dar 22 žmonės.
Pastariesiems pripažinus kaltę, teismas juos atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo metu keturi organizatoriai pripažinti kaltais – jiems teismas skyrė 150 tūkst. eurų baudas.
Taip pat iš sukčiavimo schemos dalyvių konfiskuota virš 34 tūkst. eurų, jie įpareigojo sumokėti 37 tūkst. eurų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kaip pranešė FNTT, buvo rengiami ir teikiami suklastoti dokumentai – paraiškos, verslo planai, įsipareigojimai bei kiti duomenys, sudarantys įspūdį apie planuojamą realią ūkinę veiklą.
Taip pat buvo sudaromi apsimestiniai žemės sklypų pirkimo–pardavimo, nuomos ar panaudos sandoriai, kuriuose buvo nurodomos tikrovės neatitinkančios, dažnai dirbtinai padidintos kainos. Jų pagrindu imituoti ir finansiniai atsiskaitymai – pinigų pervedimai, paskolos, kurie realiai neatspindėjo tikrų ekonominių santykių.
Be to, nors dokumentuose buvo deklaruojama daržininkystės, bitininkystės ar kita žemės ūkio veikla, iš tiesų ją vykdydavo kiti asmenys arba ji apskritai nebūdavo vykdoma.
Galutinis schemos tikslas buvo pasisavinti gautas paramos lėšas po trejų metų, pasibaigus „jaunųjų ūkininkų“ projektų kontrolės laikotarpiui – susigrąžinant ar realizuojant formaliai įsigytus žemės sklypus ir pasidalijant lėšas tarp nusikalstamos schemos dalyvių.
Kaip skelbė FNTT, teismo nuosprendžiu užbaigtas pirmasis didelio tyrimo etapas. Europos prokuratūra kartu su FNTT toliau tęsia tyrimą dėl kitų daugiau nei keliasdešimt analogiškų įtariamų nusikalstamų veikų epizodų.