Tuo pat metu analogišką lengvatos modelį bandoma sukurpti pasitelkus teisėkūrą. „Nemuno aušros“ frakcija Seime užregistravo Akcizų įstatymo pataisas. Jose taip pat siūloma įteisinti lengvatinio dyzelino naudojimą pienui iš ūkių surinkti.
Tad lengvatą ir teisės aktuose siekiama įtvirtinti taip, kad jos teikiama nauda tektų ne visiems rinkos dalyviams, o tik nedidelei grupei pripažintų kooperatyvų.
Remtų grupelę kooperatyvų
Susiję straipsniai
Anot ŽŪM, dyzelino lengvata padėtų mažinti pieno surinkimo sąnaudas ir stiprintų sektoriaus logistiką. Valstybei tai kasmet kainuotų beveik 2,9 mln. eurų.
Tačiau siūloma lengvata būtų taikoma vos keletui kooperatyvų, nors iš viso rinkoje darbuojasi apie 50 pieną superkančių įmonių.
Skaičiuojama, kad pripažinti kooperatyvai per metus sunaudoja apie 2 861 330 litrų degalų. Įvertinusi šiuos duomenis ŽŪM siūlo nustatyti 8 l/t gazolio normą, skirtą pienui surinkti.
Numatyta ir tai, kad lengvatinį gazolį galės naudoti tik tie kooperatyvai, kurie pieną gabena nuosavomis transporto priemonėmis.
Privilegijos – kas penktam
Žemės ūkio agentūra kiekvieną mėnesį atnaujina pripažintų žemės ūkio kooperatyvų sąrašą. Balandžio 30 d. duomenimis, šiame sąraše buvo 9 tokie kooperatyvai, vykdantys pieno supirkimo veiklą.
Projekto derinimo adresatų sąraše šie kooperatyvai ir yra įvardyti: „Eko Žemaitija“, „Eko tikslas“, „Pieno puta“, „Pamario pienas“ ir dar keli, iš jų didžiausias yra „Pienas LT“.
Tad už lengvatos borto liks apie 40 pieną superkančių įmonių, nors ir jos patiria degalų sąnaudas ir konkuruoja toje pačioje rinkoje.
Kritiškai projektą vertinantys pieno rinkos dalyviai teigia, kad ministerija išskiria vieną rinkos dalyvių grupę, nors lengvatos taikymo argumentai – pieno surinkimo logistika ir degalų sąnaudos – turėtų galioti visam sektoriui.
Kerta per konkurenciją
Anot bendrovės „Šalva“ direktoriaus bei kooperatyvo „Balt pienas“ vadovo Audrio Šimo, ŽŪM sprendimas teikti paramą tik daliai pieno rinkos dalyvių smarkiai iškreips konkurenciją.
„Tas teisės aktų pakeitimas – lengvatos suteikimas gazoliui skirtas vos keliems išskirtiniams subjektams – pripažintiems kooperatyvams.
Mes turime ir bendrovę, ir kooperatyvą, bet jis nepripažintas, taigi liekame lengvatos nuošalėje. Ir ne tik mes, – lengvata aplenkia daug kitų rinkos dalyvių, taip pat ir didžiąsias pieno perdirbimo įmones. Jos juk taip pat surenka pieną iš ūkių ir patiria logistikos sąnaudų“, – teigė A. Šimas.
Anot jo, tai – nesąžininga valstybės politika, nes teikiant paramą tik išskirtiniams rinkos dalyviams bus iškreipta ir pieno supirkimo kaina.
A. Šimo vadovaujamas kooperatyvas darbuojasi Šiaurinėje Lietuvoje – Biržų krašte. Pieną jis superka maždaug iš 300 ūkių. Anot A. Šimo, pabrangus degalams šio kooperatyvo išlaidos gazoliui per mėnesį padidėjo apie 4000 eurų.
Valstybė iškreipia konkurenciją
Situaciją kritiškai vertina ir kooperatyvo „Pieno upės“ vadovas Ramūnas Arnašius. Anot jo, problema slypi ne pačioje paramoje, o jos paskirstymo principuose.
„Lengvatą dyzelinui numatyta skirti vos keliems pripažintiems kooperatyvams, nors pieną kasdien iš ūkių surenkančių yra kelis kartus daugiau. Tokiu būdu vieniems būtų sumažintos veiklos sąnaudos, o kitiems sudaromos prastesnės konkurencijos sąlygos“, – teigė R. Arnašius.
Jo teigimu, logistika sudaro reikšmingą supirkėjų sąnaudų dalį, o išaugus energijos kainoms šios išlaidos dar padidėjo. „Mūsų kooperatyvo išlaidos degalams per mėnesį paaugo maždaug 5 tūkst. eurų. Tai didina nuostolius, tačiau jų kol kas neperkeliame ūkininkams – nemažiname pieno supirkimo kainos“, – sakė jis.
R. Arnašiaus vertinimu, diferencijuotas paramos modelis sustiprintų ir spaudimą rinkoje. „Parama turėtų būti siejama ne su įmonės statusu, o su veikla – ją turėtų gauti visi kooperatyvai, realiai surenkantys pieną“, – teigė jis.
Statusas vietoj veiklos
Kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovė Aistė Sabaliauskaitė situaciją vertina dar griežčiau. Jos vadovaujamas kooperatyvas yra pripažintas, tačiau dėl pasirinkto veiklos modelio į paramą vis tiek negali pretenduoti.
„Lengvatą vėl gaus tie patys rinkos dalyviai, kurie ją gauna daugelį metų. Paramos gavėjų ratas nesiplečia“, – sakė ji.
Pasak jos, iš tų pripažintų žemės ūkio kooperatyvų pieną perdirba tiktai du – „Pienas LT“ ir „Eko Žemaitija“. Visi kiti yra tarpininkai tarp pieno ūkių ir perdirbimo įmonių, turintys pienovežius arba ne.
„Numatyta, kad lengvatą gazoliui gaus tie kooperatyvai, kurie turi pienovežius, taip pat ir kooperatyvas „Pienas LT“, kuris apskritai šiuo metu yra didesnis už kai kurias pieno perdirbimo įmones“, – sakė A. Sabaliauskaitė.
Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, Lietuvoje per metus vidutiniškai superkama apie 1,4 mln. tonų pieno. Rinkos dalyvių skaičiavimais, iš šio kiekio pripažinti kooperatyvai superka ketvirtadalį – apie 0,36 mln. tonų pieno, daugiausia – apie du trečdalius, superka „Pienas LT“.
Abejoja, ar pinigai pasieks ūkininkus
Į lengvatos schemą nepatenkantys pieno supirkėjai kelia klausimą, ar valstybės parama iš tiesų nėra orientuota į siaurą gavėjų grupę, kurioje dominuoja vienas stambus kooperatyvas.
Jų vertinimu, nors viešai akcentuojama, kad kooperaciją reikia stiprinti, realiai bus suteikta papildoma finansinė nauda tik keliems rinkos dalyviams.
Pasak A. Sabaliauskaitės, Lietuvoje sukurtas kooperatyvų skirstymas yra dirbtinis ir neturi analogų.
„Lietuva, ko gero, yra vienintelė šalis, kur kooperatyvai skirstomi į pripažintus ir nepripažintus, dar papildomai vertinant, ar jie turi pienovežius. Kooperacija turėtų reikšti ūkių susivienijimą bendram tikslui, o ne statusų sistemą.“
Jos teigimu, siūloma schema iškreipia ir kainodarą. Skaičiavimai rodo, kad lengvata teoriškai galėtų padidinti pieno supirkimo kainą keliais centais už kilogramą, tačiau mažai tikėtina, kad ši nauda pasieks ūkius.
„Papildomos lengvatos siejamos su logistika tarsi vertę kurtų transportas, o ne pieno ūkis. Todėl ir kyla abejonių, ar šie pinigai pasieks ūkininkus, ar liks kooperatyvų administracijos struktūroje“, – svarstė A. Sabaliauskaitė.
Kritika projektui aprėpia ir procedūrinius klausimus.
Nors planuojama beveik 2,9 mln. eurų vertės parama, nebuvo įvertinta, kokį poveikį ji padarys konkurencijai. Nebuvo atliktas ir antikorupcinis vertinimas.
Rinkos dalyviai siūlo alternatyvą – lengvatą sieti su faktiškai surinktu pieno kiekiu ir realia logistine veikla, o ne su teisiniu kooperatyvo statusu.
Parama – tik gamintojams
Lrytas.lt pasiteiravo ŽŪM, kodėl keičiant Vyriausybės nutarimą norima suteikti teisę įsigyti lengvatinį gazolį tik pripažintiems pieno kooperatyvams? Tokia lengvata būtų taikoma tik devyniems kooperatyvams, nors pieno supirkimo rinkoje veikia apie 50 aktyvių supirkėjų. Kodėl išskiriami būtent pripažintieji kooperatyvai?
Anot ŽŪM, valstybei naudingiau remti pieno gamintojų kooperatyvus, o ne pavienius pieno supirkėjus, nes kooperatyvai kuria ilgalaikę ekonominę vertę regionuose, stiprina ūkininkų derybinę galią ir didina konkurenciją rinkoje.
„Kooperatyvai leidžia ūkininkams veikti kartu – investuoti į perdirbimą, logistiką ir eksportą, todėl didesnė pridėtinė vertė lieka Lietuvoje ir kaimo vietovėse.
Tuo tarpu remiant tik supirkėjus, valstybės parama dažnai koncentruojasi siaurame tarpininkų rate, kuris nebūtinai užtikrina sąžiningesnes pieno kainas gamintojams.
Stipresni kooperatyvai taip pat mažina rinkos disbalansą. Kooperacija leidžia derėtis dėl geresnių kainų, stabilesnių sutarčių ir skaidresnių sąlygų. Tai ypač svarbu smulkiems ir vidutiniams ūkiams, kurie šiandien susiduria su išlikimo iššūkiais“, – komentavo ŽŪM.
Anot jos, daugelyje Europos Sąjungos šalių būtent kooperatyvai yra pieno sektoriaus pagrindas – jie užtikrina didesnį sektoriaus atsparumą krizėms, skatina investicijas ir eksportinį konkurencingumą. Todėl valstybės parama kooperacijai yra investicija ne į vieną rinkos grandį, o į tvaresnę viso sektoriaus ateitį.
„Atsižvelgianti į tai, kad ūkininkams individualiai organizuoti žalio pieno surinkimą, transportavimą ar derėtis dėl realizavimo sąlygų yra sudėtingiau, todėl jungimasis į kooperatyvus suteikia galimybę geresnėmis sąlygomis realizuoti produkciją.
Pripažinimo statusas leidžia aiškiau identifikuoti tuos kooperatyvus, kurie atitinka žemės ūkio kooperacijos esmę ir veikia savo narių, vykdančių žemės ūkio veiklą, interesais.
Tai sudaro prielaidas tiksliau apibrėžti galimus priemonės taikymo subjektus ir mažina riziką, kad lengvata būtų taikoma subjektams, kurių veikla yra tik netiesiogiai susijusi su žemės ūkiu arba nėra orientuota į žemės ūkio produkcijos gamintojų bendrą ekonominę naudą“, – teigiama ŽŪM komentare.