Jau keli metai iš eilės šiltnamių ūkiams Lietuvoje tenka atlaikyti vieną smūgį po kito. Šie metai – ne išimtis: dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose ir brangstančios naftos auga energijos, kuro, pakuočių bei logistikos sąnaudos.

„Energetikos kainų augimas mums smogė labai smarkiai, – naujienų portalui Lrytas sakė Paulius Andriejavas, „Agrošiltnamiai“ vadovas, ir pridūrė: – Visada yra riba, kai verslas ar ūkis nebegali išsilaikyti vien savo jėgomis. Todėl labai svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl akcizų kurui, degalams, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maistui“.

P. Andriejavas, „Agrošiltnamiai“ vadovas, paklaustas, kaip atrodo šis sezonas, neslėpė: „Bendrai kalbant, situacija sudėtinga. Nuo COVID-19 kiekvienais metais susiduriame su naujais iššūkiais: pandemija, energetikos krizė, karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa, o dabar ir Hormuzo sąsiauris. Vis neduoda mums atsikvėpti.“

Šiltnamių ūkiams reikia itin daug energijos. Pakilus naftos kainai, įkandin brango ir dujos, ir biokuras.

[[ge:lrytas:lrytas:41405987]]

„Energetikos kainų augimas mums smogė labai smarkiai. Taip pat didelę įtaką daro trąšų prieinamumas – jų kainos stipriai didina savikainą. Be to, buvo labai šalta žiema, todėl teko išnaudoti sukauptus rezervus. Kaip baigsime metus, dar sunku pasakyti – tačiau jau dabar matome, kad sąnaudos bus keliomis dešimtimis procentų didesnės“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo P. Andriejavas.

Jo skaičiavimais, lyginant su pernai metais konkrečiai energetikos išlaidos jau yra padidėjusios maždaug 30 procentų.

[[ge:lrytas:lrytas:42666093]][[ge:lrytas:lrytas:41447994]][[ge:lrytas:lrytas:42096674]]

Anot pašnekovo, šiltnamių sektoriuje padarytos labai didelės investicijos. Tai – vienas tų žemės ūkio sektorių, kuris iš vieno hektaro sukuria didžiausią pridėtinę, tačiau kartu tai ir vienas daugiausiai investicijų reikalaujančių sektorių.

„Investicijos į šiltnamius – milžiniškos, todėl šiltnamių ūkiai negali galvoti apie užsidarymą. Turime ištverti šį laikotarpį ir tikėtis, kad padėtis stabilizuosis. Galbūt kiti metai bus geresni“, – viltingai kalbėjo „Agrošiltnamių“ vadovas.

Pagrindiniai Lietuvos daržovių augintojų konkurentai mūsų šalyje – lenkai, ispanai, olandai ir belgai. Tačiau mūsiškius džiugina tai, kad tiek vartotojai, tiek prekybininkai pirmenybę teikia vietos produkcijai. Lietuviškos daržovės dažniausiai pasirenkamos dėl šviežumo, kokybės ir to, kad užauginamos laikantis griežtų reikalavimų.

„Tačiau dirbame bendroje rinkoje ir konkuruojame su importine produkcija. Jeigu mūsiškė taptų gerokai brangesnė už atvežtinę, vartotojai jos tiesiog nepirktų.

Todėl kol kas ieškome vidinių rezervų, skolinamės, kad amortizuotume produkcijos brangimą.

Jei pasižiūrėtume į bendrą metinę infliaciją, mūsų produkcijos kainos tiek neauga. Jau kelerius metus matome gana stabilią situaciją. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet produkcija taip pat nėra brangesnė“, – skaičiavo pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42769687]]

Tačiau brangstantys energetiniai ištekliai – ne vieninteliai, kurie verčia šiltnamių ūkius skaičiuoti.

Brangsta ir pakuotės. Konkrečiai „Agrošiltnamiai“ naudoja įvairias pakavimo medžiagas: plėvelę, dėžutes uogoms, pomidorams, salotoms ir kitai produkcijai. P. Andriejavo skaičiavimu, šiuo metu pakuočių kainos padidėjusios maždaug 10 proc., tačiau tiekėjai jau siunčia signalus, kad į rudenį kainos dar labiau augs.

„Mokame ir ekologinius mokesčius, kiekvienais metais susiduriame su darbo užmokesčio augimu. Nors moderniuose ūkiuose darbuotojai jau seniai negauna minimalaus atlyginimo, kylant minimaliai mėnesinei algai tenka didinti algas ir kitiems darbuotojams. Vis daugiau ūkių jų trūkumą sprendžia pasitelkdami darbo jėgą iš užsienio.

Nyderlanduose, Lenkijoje tai vyksta jau seniai. Dabar ir Lietuvos ūkiuose vis dažniau galima sutikti darbuotojų iš Filipinų, Pakistano, Vietnamo. Ir pas mus pačius visuose ūkiuose apie 30 proc. – užsieniečiai, daugiausia – ukrainiečiai.

Reikia suprasti, kad viename mūsų ūkyje dirba apie 200 darbuotojų, kitame – apie 100. Tai – tikrai dideli skaičiai. Surasti tiek žmonių ir juos išlaikyti tampa vis sudėtingiau“, – kalbėjo įmonės vadovas.

Jei situacija Hormuzo sąsiauryje nesikeis ir teks dorotis su krize, apie kurią kalba kai kurie ekonomistai, P. Andriejavo nuomone, be pagalbos išsiversti bus sudėtinga.

„Visada yra riba, kai verslas ar ūkis nebegali išsilaikyti vien savo jėgomis. Todėl labai svarbūs Vyriausybės sprendimai dėl akcizų kurui, degalams, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos maistui“, – komentavo P. Andriejavas.

Rinka – labai konkurencinga

„Kietaviškių gausos“ vadovas Gintaras Martinkus naujienų portalui Lrytas pasakojo, kad pastaruoju metu smarkiai išaugusios dujų, elektros, šilumos ir biokuro kainos daro reikšmingą poveikį veiklai.

[[ge:lrytas:lrytas:42769688]]

„Kadangi šiltnamius reikia šildyti ne tik žiemą, bet ir vėsesniais pavasario ar vasaros laikotarpiais, esame labai jautrūs energijos kainų pokyčiams.

O daržovių rinka – labai konkurencinga. Negalime automatiškai perkelti visų išaugusių sąnaudų į galutinę produkcijos kainą, nes konkuruojame ir su importuotojais, ypač iš tų šalių, kuriose klimato sąlygos leidžia auginti daržoves su gerokai mažesnėmis šildymo sąnaudomis“, – naujienų portalui Lrytas kalbėjo G. Martinkus.

Dėl to šiuo metu „Kietaviškių gausa“ daug dėmesio skiria vidiniam efektyvumui: peržiūri sąnaudas, optimizuoja energetinius procesus, maksimaliai išnaudoja turimus šilumos gamybos pajėgumus, vertina technologinius sprendimus ir ruošiasi skirtingiems galimiems scenarijams antrąją metų pusę.

„Su kainodaroja elgiamės atsargiai. Kainų pokyčiai neišvengiami, kai brangsta energija, žaliavos, darbo užmokestis ir kitos būtinos sąnaudos, tačiau siekiame, kad vartotojui tai būtų kuo mažesnė našta. Mūsų tikslas – išlaikyti veiklos stabilumą, darbuotojus ir lietuviškos produkcijos prieinamumą rinkoje“, – kalbėjo G. Martinkus.

Brangimą kol kas amortizuoja patys

„Iki“ pirkimų vadovas Martynas Pikelis naujienų portalui Lrytas teigė, kad šiuo metu daržovių ir vaisių rinka pasidalijusi į dvi dalis. Vietinė produkcija pinga dėl prasidėjusio sezono ir augančios pasiūlos, o importuojama produkcija patiria spaudimą dėl augančių logistikos ir kitų sąnaudų.

Importą šiuo metu veikia globalūs trikdžiai – dėl situacijos Raudonojoje jūroje dalis laivų plaukia aplink Afriką, todėl tranzito laikas pailgėja apie 10–14 dienų, o kaštai išauga.

„Šiuo metu šiuos kaštus amortizuojame, todėl pirkėjai reikšmingo kainų pokyčio dar nejaučia. Trumpuoju laikotarpiu tą galime daryti. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje situacija priklausys nuo to, kiek užsitęs dabartiniai globalūs iššūkiai.

Bendrai sezono kainas sunku prognozuoti, kol nenuimtas derlius – kai jis nuimamas, tada galime geriau spręsti tiek apie jo kiekybę, tiek apie kokybę, kuri padiktuos sąlygas rinkoje“, – teigė pašnekovas.

Jo teigimu, prasidėjus šviežio derliaus sezonui, kainos šiuo metu labai panašios, o kai kuriais atvejais net mažesnės nei praėjusiais metais. Šiuo metu pradeda pigti sezoninės prekės – arbūzai, kurių pasiūla sezono metu ženkliai išauga, taip pat trešnės, kurių kainos jau dabar pamažu mažėja.

Derlių skirtingose šalyse kasmet veikia oro sąlygos. Pavasarinės šalnos Lenkijoje jau paveikė dalį vaisių derliaus, ypač obuolius, o kai kuriose Europos dalyse (Lenkija, Nyderlandai, Italija) buvusios sausros mažina augimą ir derlingumą. Tačiau tokie svyravimai, anot M. Pikelio, nėra išskirtiniai – su derliaus pokyčiais susiduriama kasmet dėl klimato nestabilumo.

[[ge:lrytas:lrytas:42769686]]

Tiesioginį poveikį transportavimo ir auginimo sąnaudoms daro kuro ir degalų kainos: auga tiek iš toliau transportuojamos produkcijos tiekimo kainos, tiek šiltnamiuose auginamų daržovių, kurių gamyba priklauso nuo energijos sąnaudų.

„Jautriausios šioje kategorijoje – pomidorai, agurkai ir salotos. Vis dėlto šiuo metu pirkėjai tiekimo ar logistikos kainų pokyčių lentynoje neturėtų pastebėti, – teigė prekybos tinklo pirkimų vadovas. – Šiuo metu matome signalų, kad kai kuriose tiekimo grandinėse ilgėja tranzitas – ypač iš Artimųjų Rytų regiono, kur pristatymo laikas dėl politinio nestabilumo regione gali pailgėti maždaug savaite.

Pasitaiko pakrovimų trikdžių, tačiau šiuo metu tai neturi reikšmingos įtakos prekių prieinamumui ar užsakymų kiekiams. Tam tikri svyravimai gali būti juntami egzotinių vaisių ar kai kurių uogų segmentuose, tačiau šiuo metu situaciją pavyksta suvaldyti taip, kad pirkėjai to nepajustų.“

Savikainą išaugino dar sėjos metu

Žvelgiant į konflikto Artimuosiuose Rytuose įtaką kuro kainoms pasaulyje, „Maximos“ Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė Julija Butkevič, komentuodama poveikį vaisių, uogų ar daržovių tiekimo kainoms, teigė, kad artimiausiu metu jos liks stabilios.

„Bent pirmoje vasaros pusėje pasirodžiusio naujo derliaus tiekimo kainos turėtų išlikti panašiame lygyje kaip ir pernai. O žvelgiant į tolimesnę ateitį, teikti prognozes dar anksti, kadangi tam didžiausią įtaką daro ne kuras, o laukiančio sezono kokybė, nuo kurio ir priklausys, kokį derlių šiemet turėsime“, – sakė J. Butkevič.

Visgi, pasak jos, Artimųjų Rytų įvykių didinama naftos kaina ateityje gali paveikti Lietuvos šiltnamių produkciją, nes derlius juose skinamas nuolat, o tam reikia gana daug energijos.

„Didelė plastiko pakuočių dalis gaminama iš naftos produktų. Jei naftos kainų augimas nesustos, per tiekimo grandinę tai neišvengiamai atsispindės ir plastiko pakuočių kainose“, – dėmesį atkreipė prekybos tinklo Vaisių ir daržovių pirkimo skyriaus vadovė.

Tam, kad brangstantys degalai ateityje gali turėti įtakos ir daržovių kainoms, pritarė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė.

„Degalų kainos šiemet jau šiek tiek kilstelėjo produkcijos išauginimo savikainą pavasarinės sėjos metu. Jei jos ir toliau nekris, logistikos sąnaudos gali reikšmingai išaugti, nes Lietuvos augintojai daržoves pirkėjams dažniausiai pristato patys“, – pasakojo Z. Cironkienė.

Vis tik ji pabrėžė, kad didžiausią įtaką daržovių kainoms, kaip ir kasmet, turės orų sąlygos ir derliaus gausa.

Z. Cironkienė pridūrė, kad daržovių, o kartu ir kitų gamtos gėrybių kainas lemia daugybė veiksnių, kurių negalima numatyti iš anksto: „Be oro sąlygų, derliaus apimčių ir logistikai reikalingų degalų kainų, įtakos turi ir energija, sunaudojama šiltnaminių daržovių sandėliavimui bei vėsinimui, ar importo konkurencija, prie kurios derindamiesi, Lietuvos augintojai taip pat būna priversti koreguoti savo produkcijos kainas.“

Šiems daržovių augintojams tenka atlaikyti smūgį po smūgio: „Vis neduoda mums atsikvėpti“