Nors jis į kalbas šia tema nesileidžia, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) nurodo, kad abu brakonieriai, kurie 2025 m. spalio 25-osios rytą buvo pagauti tinklais gaudę lašišas, jau susimokėjo skirtas baudas, vienas jų atlygino ir tūkstantinę žalą gamtai. Portalo Lrytas šaltiniai patvirtino, kad vienas iš brakonierių buvo būtent V. Bakanauskas.
Pradėjus domėtis šia tema, paaiškėjo daugiau įdomių detalių.
Pirmą kartą brakonieriaudamas karališkas žuvis V. Bakanauskas pričiuptas 2022 m. Tuo metu jis ėjo Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos (MŽD) pirmininko pareigas. Išlindus ylai iš maišo, iš užimamų pareigų pats trauktis neskubėjo, tad V. Bakanauską ragino tai padaryti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD). Pranešta, kad jis vadovo pareigų atsisakė.
„Agroambasadoriai“: kodėl sėkmė ūkyje prasideda nuo tyrimų, o ne nuo sėkmės?
Tačiau, pasirodo, kad pirmininkų rokiruotė įvyko tik žodžiu, nes toliau formaliu vadovu liko V. Bakanauskas. Nors jis pats aiškino nedalyvaujantis Ukmergės MŽD veikloje, kaip matyti iš viešai prieinamų dokumentų, juose vis dar kaip vadovas figūruoja būtent V. Bakanauskas, o ne Arūnas Pračkaila, kuris buvo paskelbtas naujuoju pirmininku.
Brakonieriavimo šleifą turinčią Ukmergės MŽD įvertino ir centrinės LMŽD pirmininkas Virginijus Kantauskas. Jis neslėpė, kad tokie atvejai yra reputacinė dėmė ir tvirtino, kad tokius atvejus viešinti būtina. Jo manymu, būtina imtis ir griežtesnių priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų.
Susiję straipsniai
Lrytas taip pat pasidomėjo, ar kelis kartus baustas už prasižengimus gamtoje asmuo toliau gali turi teisę laikyti ginklą. Šį klausimą detaliau pakomentavo Lietuvos policija.
Bandė slėptis pats, slėpė ir žuvis
Tačiau apie viską nuo pradžių. V. Bakanauskas pirmą kartą AAD inspektorių ir neetatinių aplinkosaugininkų pagautas brakonieriaudamas dar 2022 m. rudenį. Šis įvykis buvo plačiai aprašomas ir žiniasklaidoje.
Aplinkosaugininkai įtarė, kad tąkart Siesarties upėje gali būti brakonieriaujama, todėl kurį laiką vieną šios upės ruožą stebėjo akyliau. Pastangos nenuėjo veltui.
Kaip pranešama, pasaloje laukę pareigūnai vakare pamatė atvykstant du asmenis. Vienas jų liko krante stebėti aplinką, o kitas ėmėsi nešvaraus darbo – brido į upę ir ištraukė du tinklus. Viename jų rado 4 neršti plaukusias lašišas. Žuvys be gailesčio buvo numestos į krantą.
Vyrai Siesartyje vėl ištiesė tinklus, galbūt tikėdamiesi didesnio grobio kitą dieną. Tačiau jų darbus netikėtai nutraukė pareigūnai. Vienas brakonierius bandė slėpti žuvis, kitas – pats nurūko į brūzgynus. Šaltinių teigimu, slėpimosi taktikos griebėsi V. Bakanauskas.
Tačiau slėpynės su aplinkosaugininkais ilgai netruko, vyras buvo įvykio vietoje priremtas įrodymų.
Abiem pažeidėjams aplinkosaugininkai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus, jiems grėsė bauda nuo 120 iki 300 Eur, o gamtai padaryta žala siekė 3880 Eur.
Ragino trauktis iš pareigų
Viešumoje pasirodžius šiai informacijai, tarp medžiotojų ir meškeriotojų kilo didelė pasipiktinimo banga. Žmonės pradėjo reikalauti atsakomybės, ragino V. Bakanauską trauktis iš Ukmergės MŽD pirmininko pareigų, kurias jis ėjo dar 2015 m. Karčių žodžių jis sulaukė todėl, kad jo tuomet vadovaujama organizacija vienijo šimtus medžiotojų ir žvejų, o vienas iš draugijos tikslų – rūpintis gamta ir jos ištekliais.
Be to, ši draugija nuomojasi ir nemažai rajono vandens telkinių. Šiuo metu Ukmergės MŽD nuojasi 13 tvenkinių, ežerų.
Tačiau prieš 4 metus už rankos su įkalčiais sugautas V. Bakanauskas neskubėjo trauktis iš einamų pareigų. Savo nuomonę pakeitė, kai su juo pasikalbėjo LMŽD.
„Reaguojant į Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Vaido Bakanausko padarytą administracinį teisės pažeidimą, susijiusį su neteisėta lašišų žvejyba Siesarties upėje, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija viešai smerkia bet kokią neteisėtą veiklą ir pasisako, kad tokie poelgiai, nėra priimtini ir toleruotini, juolab kai juos padaro asmenys, kurie turi ne tik patys teisingai elgtis, bet ir turi kitiems formuoti teisingą ir atsakingą elgesį gamtoje.
<...> Galiu patvirtinti, kad atsakomybės reikalaujame ir mes, Vaidas Bakanauskas turi trauktis iš pareigų ir tai esame su juo sutarę.
Reikia pažymėti, kad dauguma LMŽD rajoninių draugijų pirmininkų dirba visuomeniniais pagrindais ir neatlygintinai, todėl šiuo atveju, nėra reikalingos darbo sutarties nutraukimo procedūros, pakaks Registrų centrui pateikti prašymą apie juridinio asmens vadovo pasikeitimą“, – 2022 m. lapkričio 5 d. feisbuke rašė LMŽD.
Negalėjo patikėti, ką vėl pričiupo
Tačiau čia ir prasideda įdomioji dalis. Nors viešai buvo skelbta, kad Ukmergės MŽD naujuoju pirmininku tapo Arūnas Pračkaila, iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad vadovo duomenys paskutinį kartą keisti 2015 m. Tad formaliai šiai organizacijai toliau vadovauja V. Bakanauskas.
Tai liudija ir Registrų centrui perduoti dokumentai. Ukmergės MŽD finansinės būklės ataskaitą už 2024 m. sudarė 2025 m. balandį. Analogišką ataskaitą, tik jau už 2025 m., pateikė šių metų balandžio pabaigoje. Abu dokumentus pasirašė ne A. Pračkaila, o V. Bakanauskas.
Taigi, nors viešai skelbta, kad pareigų atsisakė, tam tikras funkcijas tebevykdo. Ir tai nesutrukdė toliau brakonieriauti.
2025 m. jis antrą kartą pričiuptas toje pačioje upėje – Siesartyje. Tiksliau, net ir tame pačiame ruože, kaip pirmą kartą.
Šią informaciją portalui Lrytas patvirtino du šaltiniai.
Tik jau antrąsyk V. Bakanauskas ėmėsi atsargumo priemonių – aplinką stebėjo vaizdo kamera, ją jis pastatė, kad pats matytų, ar prie upės nesilanko gamtos apsaugos inspektoriai. Tačiau technologijos, akivaizdu, neišgelbėjo.
2025 m. spalio 25-osios ankstų rytą, prieš auštant, kiaurai merkiant lietui, V. Bakanauskas su savo kolega išsiruošė į Siesartį traukti tinklų.
Neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nuotr.
Kaip portalui Lrytas pasakoja operacijoje dalyvavęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius (vardas redakcijai žinomas), pats V. Bakanauskas į upę nebrido, tai darė jo parankinis. Vėliau žuvys pradėtos nešti į automobilį.
Pristačius aplinkosaugininkams visi apstulbo. V. Bakanauskas neteko amo, kad vėl įkliuvo, o gamtosaugininkai negalėjo patikėti, kad jiems įkliuvo toks pats laimikis, kaip ir prieš kelerius metus.
Kaip elgėsi pasirodžius aplinkosaugininkams?
Vėliau AAD padarytą pažeidimą Siesartyje įvardijo kaip „vieną iš didžiausių padarytų žalų žuvų ištekliams“ per visą pernykštę akciją „Saugom lašišą“.
Dviem tinklais jiedu sugavo 5 šlakius ir 2 lašišas. Žala, sugavus 7 lašišines žuvis, siekė 6790 Eur. AAD patvirtino, kad žala buvo atlyginta. Tiesa, ją padengė ne V. Bakanauskas.
„Jis buvo nustebęs, taip turbūt reikėtų sakyti, – paklaustas kaip į netikėtą aplinkosaugininkų pasirodymą reagavo pats V. Bakanauskas, atsako operacijoje dalyvavęs neetatinis aplinkosaugininkas. – Jis viską buvo gana gudriai apgalvojęs ir, turbūt, manė, kad yra labai saugus, nes buvo pasistatęs kamerą. Bet mums pavyko ją identifikuoti iš anksto ir mes nebuvome pastebėti.“
Tačiau jį bene labiausiai nustebino tai, kad V. Bakanauskas brakonieriavo lygiai toje pačioje vietoje, kaip ir 2022 m. rudenį. „Jokios fantazijos, viskas identiška“, – stebisi pašnekovas.
Ne vienerius metus brakonierius gaudantis neetatinis inspektorius per tiek laiko prisižiūrėjo įvairaus plauko pažeidėjų. Kai kurie sučiupti rodo agresiją, pyktį, o kartais ir bando naudoti smurtą.
Tačiau V. Bakanauską jis apibūdina kaip ramų, taktišką brakonierių. Jis nesipriešino, buvo mandagus, tačiau, pasak aplinkosaugininko, matėsi, kad viduje virė iš pykčio, bet to niekaip neparodė. „Gal jis elgėsi su šiek tiek arogancijos“, – prisiminė jis.
V. Bakanauskas turi verslą Ukmergėje, vadovauja ir Ukmergės rajono Žemaitkiemio medžiotojų klubui. Ankstų rytą jis susirinkti subrakonieriauto laimikio atvyko ir su gana prabangiu visureigiu. Kas varo tokį žmogų gaudyti neršiančių lašišų, kurios Lietuvoje yra griežtai saugomos?
„Čia ne uždarbio klausimas. Manau, kad čia sovietinės poniantkės (supratimas – Red.). Gal kažkoks prestižas? Gal medžiotojus norėjo pavaišinti ikrais. Principas toks, kad imu iš gamtos, nes galiu. Jis jautėsi tikrai saugiai, nes pasistatė kamerą, o ta vieta visai netoli jo namų, sodybos“, – kalbėjo laisvu nuo darbo laiku gamtą saugantis savanoris.
Kada pasikeitė vadovas atsakyti negalėjo
Portale rekvizitai.vz.lt 2026 m. birželio 3 d. V. Bakanauskas vis dar nurodomas kaip Ukmergės MŽD vadovas. Tačiau paskambinus nurodytu numeriu atsiliepia ne jis, o A. Pračkaila. Paklausus, kas iš tiesų draugijai vadovauja, vyras patikina, kad pirmininko pareigas eina jis.
Paprašius paaiškinti, kodėl 4 metus nepavyko nurodyti tikrojo vadovo, A. Pračkaila teisinosi, kad „reikia atlikti tam tikras procedūras.“
„Kodėl per 4 metus? <…> Aš dabar negaliu… reikia kelti popierius, kad pasakyčiau tiksliai (kada buvo pakeistas Ukmergės MŽD pirmininkas – red.). Toks sprendimas buvo priimtas, jis (V. Bakanauskas – red.) nebe vadovas. Jis tik liko rekvizituose“, – taip situaciją aiškino A. Pračkaila.
O kodėl tuomet Registrų centrui perduotose draugijos finansinėse ataskaitose už 2024 ir 2025 m. figūruoja V. Bakanauskas ir dokumentą puošia jo parašas?
Po klausimo – trumpa tyla. Kiek susimąstęs A. Pračkaila tvirtino negalintis atsakyti, tačiau išsyk pridūrė: „Mano parašai turėjo būti. <...> Gal jo vardas yra, o parašai – mano. Turėtų būti mano parašai.“
Jis taip pat aiškino, kad „artimiausiu metu šis klausimas bus išspręstas.“
Įvykio upėje komentuoti nepanoro
Telefonu susisiekus ir su istorijos herojumi V. Bakanausku išgirstame tą patį atsakymą – Ukmergės MŽD vadovas yra ne jis, o A. Pračkaila.
Paklausus, kodėl dokumentus pasirašo jis, o ne naujasis pirmininkas, pašnekovas šiek tiek pasimeta: „Nežinau, neįsivaizduoju. Aš išrinktas, perrinktas prieš 3 ar kiek metų, dabar tiksliai nepasakysiu, gal 2 metus… Valdyba patvirtino, o aš vėliau atsistatydinau. Aš nebevadovauju ir ten net nebūnu“, – atkirto V. Bakanauskas.
Tačiau pasidomėjus, ar jis pamena, kai dėjo savo parašą ant minėtos finansinės ataskaitos, pašnekovas sakė negalintis tvirtinti 100 proc., bet svarstė, kad lyg ir pasirašė jis.
„Jie kažko nesutvarkė registruose. Negaliu pakomentuoti, kodėl jie nesusitvarkė. <...> Klauskite A. Pračkailos, kodėl jie nesusitvarko. Ar esu atsiuntęs visus atsistatydinimo dokumentus“, – teigė V. Bakanauskas.
Pasisukus kalbai apie praėjusių metų įvykį Siesarties upėje, pašnekovas išsyk suirzo: „Nežinau apie ką kalbate. Manęs niekur nėra, nežinau apie ką šnekat.“
Perklausus dar kartą, jis neigė savo kaltę, o vėliau pridūrė nenorintis apskritai komentuoti to įvykio. „Kodėl? Aš nenoriu, ponia. Viskas. Ar dar turite kokių klausimų? Aš labai skubu, turiu žmonių“, – į likusius klausimus nebeatsakė V. Bakanauskas.
LMŽD pirmininkas: už tai turėtų atimti medžioklės bilietą
Susisiekus su LMŽD pirmininku Virginijumi Kantausku, jis primena, kad jo vadovaujama organizacija ir Ukmergės MŽD yra atskiri juridiniai vienetai ir jie įtakos ukmergiškiams daryti negali. Vis tik, jis neslepia savo pasipiktinimo, kad Ukmergėje dedasi tokie dalykai, kurie, jo nuomone, garbės medžiotojams tikrai nedaro.
„Mes pareiškiame nuomonę, kaip turėtų būti, bet pasakyti, kad jie pasikeistų (perduotų informaciją Registrų centrui apie naują vadovą – red.), mes negalime. Galime tik parašyti, paklausti, kodėl to nepadarė. Tvarkinga draugija tai turėjo padaryti. <...> Jie tai privalėjo padaryti“, – kartojo V. Kantauskas.
Vienas kartas brakonieriaujant galbūt atsitiktinumas, o antras sykis jau gali būti ir dėsningumas? LMŽD pirmininkas kategoriškas – sako, kad tokius atvejus viešinti būtina, to nutylėti negalima.
„Mes turėtume daryti įtaką, rašyti rekomendaciją, kad reikėtų atimti (medžiotojo – red.) bilietą. Jeigu yra nusižengiama, teismas ar Aplinkos ministerija turėtų atimti bilietą. Bet to nėra. Jeigu jis priklausytų mūsų organizacijai, mes galėtume parašyti prašymą, kad į tai turėtų būti sureaguota, jam turėtų būti atimtas bilietas. Turėtų būti toks medžiotojų teismas“, – griežtas LMŽD pirmininkas.
Toliau vadovauja rajono medžiotojų klubui
Kaip minėta, V. Bakanauskas šiuo metu vadovauja ir Ukmergės rajono Žemaitkiemio medžiotojų klubui. V. Kantauskas, tai, kad du kartus pričiuptas brakonierius toliau užima tokias pareigas, vadina apsileidimu.
„Tai blogas dalykas. <...> Turime spręsti šiuos klausimus vienareikšmiškai. Medžiotojai turėtų turėti garbės teismą, tokie dalykai turėtų būti sutvarkomi“, – apibendrina V. Kantauskas.
Ar gali netekti ginklo?
Portalas Lrytas taip pat Lietuvos policijos pasidomėjo, ar asmuo, kuris kelis kartus padarė administracinius nusižengimus gamtosaugos srityje, toliau gali turėti ginklą.
Ramūnas Matonis, Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjas, paaiškino, kad ne visi asmens padaryti administraciniai nusižengimai yra pagrindas naikinti asmeniui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Anot jo, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 dalies (11 ir 12 punktai) ir 40 str. 1 dalies 5 punktą leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas dėl asmens padarytų administracinių nusižengimų, jeigu:
– per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai; arba – kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą.