Tai, kas vyksta Vilniaus rajono savivaldybėje privertė sunerimti ne tik autoritetingus šalies mokslininkus, bet ir Aplinkos ministeriją.

Galinės upelyje padaryti melioracijos darbai, įtariama, atlikti apeinant galiojančius įstatymus ir dėl pastebėtų liūdnų pasekmių netgi ruošiamasi informuoti Europos Komisiją.

Tačiau kol kas Vilniaus rajono valdžia sustoti neketina, darbus planuoja tęsti ne tik upelyje, bet ir nusitaikė į šalia augantį mišką. Savivaldybė pateikė prašymą Valstybinei miškų urėdijai (VMU) iškirsti jiems kliūvančius medžius.

Aplinkos ministerijai toks Vilniaus rajono valdžios uolumas kelia nemažai klausimų ir jau ruošia įstatymo pakeitimo projektą. Tiesa, jį dar teks derinti su Žemės ūkio ministerija.

[[ge:lrytas:lrytas:42609933]]

Rado spragą ir įtaria, kad ja naudojasi

„Galinės upelis yra ta vieta, kur akivaizdžiai matyti, kaip yra apeinami aplinkosauginiai reikalavimai“, – dėl to, kas dedasi sostinės pašonėje, rimtai susirūpinęs Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkas dr. Justas Dainys.

[[ge:lrytas:lrytas:42675346]][[ge:lrytas:lrytas:42828125]][[ge:lrytas:lrytas:42828166]]

Jis primena, kad Galinė yra ne melioracijos griovys, o natūralus upelis, prieš daugelį metų susiformavęs natūraliai, tačiau sovietai jį numelioravo, ištiesino.

„Po to daug metų niekas nieko nedarė, upelis natūraliai atsistatė: vėl atsirado vingiai, gylio pokyčiai, pasikeitė gruntas“, – tęsia J. Dainys.

Bėgant metams, Galinės upelis tiesiogine žodžio prasme atsigavo, į jį grįžo gyvybė. Moksliniai tyrimai parodė, kad upelio ekologinė būklė laikyta kaip labai gera. Jame apsigyveno ir margieji upėtakiai, kūjagalviai, rainės, trispyglės, devynspyglės dyglės, mažosios nėgės. Svarbu, kad kūjagalvis ir mažosios nėgės – griežtai Europoje saugomos rūšys.

Tačiau tai jų, regis, neapsaugojo nuo melioratorių, mat pastaraisiais metais pakrantėje ir upėje ėmė darbuotis ekskavatoriai.

„Prieš 4–5 metus čia prasidėjo melioracijos darbai. Tačiau bėda, kad mūsų taisyklės yra labai sudėtingos. Kai kuriuos upelius be derinimo su Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) galima melioruoti tik iki 1,2 km, kitus – 2,5 km. Galinės upeliui galioja 2,5 km taisyklė. Paprastai sakant, jeigu melioruoji ilgesnę atkarpą – darbus reikia derinti su AAA“, – apie galiojančią tvarką aiškina J. Dainys.

Tačiau Vilniaus rajone, regis, surasta kaip ją apeiti ir be aplinkosaugininkų žinios nukasti daug didesnį ruožą. „Ir taip vienais metais numelioruojama 2,5 km, kitais – vėl tiek pat be jokio derinimo. <…> Galiausiai numelioruojama ne 2,5 km, o 5–6 km“, – piktinasi pašnekovas.

[[ge:lrytas:lrytas:42830398]]

Situaciją vadina absurdiška

Mokslininko teigimu, upelyje pasidarbavus ekskavatoriams, jo būklė stipriai pablogėjo ir dėl to teks informuoti Europos Komisiją.

GTC mokslų daktaras primena, kad Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalis įsipareigojo nebloginti, o gerinti vandenų kokybę, o tai, kas daroma Vilniaus rajone, pasak mokslininko, neabejotinai prastina vandens būklę.

Anot J. Dainio, atlikti darbai paveikė ir vandens bioįvairovę, sumažėjo vertingų ir saugomų žuvų: „Absurdiška, kad jei čia meškeriotojas pagautų upėtakį su slieku tai jis gautų baudą 280 Eur už tą žuvį. Po melioracijos upėtakių sumažėja dešimtis, šimtais kartų, sunaikinami neįtikėtinas jų kiekis. Bet pagal įstatymus tai nėra pažeidimas. Atrodo tikrai kurioziškai.“

„Valstybės įstaiga, už valstybės pinigus apeidama tos pačios valstybės įstatymus, niokoja valstybės gamtą ir už visa tai sumoka algą iš valstybės biudžeto. Tai yra neįtikėtina. Tokius sprendimus priima keli žmonės ir jie neprisiima jokios atsakomybės. Jei reikės mokėti baudą, tai ją mokės valstybė iš biudžeto lėšų“, – nusivylimo neslepia mokslininkas.

Aplinkos ministerija nepatenkinta, rengia pokyčius

Panašios nuomonės laikosi ir Aplinkos ministerijos (AM) Taršos prevencijos grupės vadovas Vitalijus Auglys. Jo nuomone, Vilniaus rajono valdininkai perdėm uoliai stengiasi įsisavinti lėšas, o tai ministerijai kelia įtarimų.

„Mano supratimu, ten (Galinės upelyje – red.). tikrai nėra poreikio tokiai drastiškai ir nuosekliai intervencijai. Mes apie tai esame diskutavę su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri yra atsakinga už melioracijos įrenginių priežiūros politiką. Jiems irgi yra keista, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė taip elgiasi. Paprastai visose savivaldybėse melioracijai ir jos priežiūrai trūksta lėšų, o čia kažkodėl jų atsiranda, tai labai keista.

[[ge:lrytas:lrytas:42829934]]

<...> Savivaldybės paprastai eina minimalios intervencijos ir racionaliausiu keliu, o čia – maksimali intervencija. Matosi, kad jie nesustoja ir tai daro kasmet. Mes turėsime užkardyti šituos dalykus“, – pabrėžia AM atstovas.

V. Auglys rajono valdžią ragina pirmiausia susitvarkyti su bebravietėmis, patikrinti ar upės žiotys bei melioracijos grioviais nėra užnešti.

Nusitaikė ir į medžius

Vilniaus rajone melioratoriai nusitaikė ne tik į upelį, bet ir dalį miško, mat pakrantėje pažymėti medžiai, kurie turėtų būti šalinami.

Pasirodo, Vilniaus rajono savivaldybė kreipėsi į Valstybinę miškų urėdiją (VMU), kad ši išduotų leidimą kirsti medžius.

Vėliau LRT televizijai Vilniaus r. savivaldybės specialistai teisinosi, kad jie siekia šalinti tik „menkaverčius krūmus“.

Tačiau realybė – kitokia. Portalui Lrytas apsilankius prie Galinės upelio buvo aiškiai matyti, kad raudonais taškais prie upelio pažymėti brandūs 50–60 metų medžiai.

Plačiau situaciją dėl užsimoto medžių kirtimo sutiko pakomentuoti VMU Biržų regioninio padalinio vadovas, vykdantis Šalčininkų regioninio padalinio vadovo funkcijas, Alvidas Kurklietis.

Pasak jo, Vilniaus rajono savivaldybės administracija savo prašymą dėl medžių kirtimo Galinės upelio apsaugos juostoje pateikė el. laišku, nurodydama, jog poreikis iškirsti medžius grindžiamas tęstiniais melioracijos darbais, kurie jau buvo atlikti Galinės upelio ruožuose, einančiuose per laukus.

Jis taip pat pažymi, kad VMU Šalčininkų padalinio specialistai, atsižvelgdami į savivaldybės specialistų pateiktą poreikio matymą, natūroje sužymėjo numatytiems atlikti darbams trukdančius medžius, kurie, pagal pirminį Vilniaus r. savivaldybės pareikštą poreikį, turėjo būti pašalinti.

[[ge:lrytas:lrytas:42830025]]

„Šių metų kovo mėnesį gavę naujos  informacijos, jog Galinės upelyje yra identifikuotos dvi saugomos žuvų rūšys, kurių duomenys buvo užfiksuoti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovus informavome, jog sužymėtus medžius iškirsti galėsime tik tada, kai savivaldybė mums pateiks su aplinkosaugos institucijomis suderintą darbų projektą arba Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą“, – nurodo A. Kurklietis.

Tačiau kol kas, anot VMU atstovo, dėl jų pateiktų sąlygų savo pozicijos Vilniaus rajono valdžia nepareiškė ir reikalingų dokumentų nepateikė. „Todėl kol kas VMU jokių medžių kirtimo darbų Galinės upelio apsaugos juostoje neplanuoja vykdyti“, – užtikrina A. Kurklietis.

Kiek kainavo darbai dviejuose upeliuose?

Vilniaus rajono savivaldybė Galinės upelį mato kiek kitaip nei gamtininkai. Jų specialistai tvirtina kad Galinė yra „melioracijos statinys“.

O kiek savivaldybė skiria pinigų melioracijos darbams? Pasirodo, kad visai nemažai.

Bendrai 2026 m. melioracijos statinių priežiūrai ir remontui Vilniaus rajono savivaldybė numatė skirti 350 tūkst. Eur, ŽŪM gauta dotacija siekia 189,7 tūkst. Eur.

O per 3 metus (2023–2025 m.) savivaldybė vien Rudaminos ir Galinės upelių tvarkymo darbams išleido 168,2 tūkst. Eur.

Tiksliau, 2023 m. atlikta melioracijos griovių ir sureguliuotų vandens telkinių priežiūra Marijampolio seniūnijoje – apie 15,9 km. Savivaldybė suskaičiavo, kad šiems darbams skyrė 65 065,81 Eur.

[[ge:lrytas:lrytas:42829921]]

O 2024 m. vykdyta sureguliuotų upelių ir griovių priežiūra – apie 20,4 km. Šiems darbams skirtas finansavimas – 65 200,05 Eur.

2025 m. atlikti priežiūros darbai skirtingose kadastrinėse vietovėse: Migūnų k. – apie 8,5 km, Rudaminos k. – apie 7,7 km. Šiems darbams skirtas finansavimas – 37 965,47 Eur.

Tęsti darbus žada ir šiemet

Vilniaus r. savivaldybė taip pat aiškina, kad 2025 m. rudenį dėl Galinės upelio tvarkymo buvo gautas Vilniaus rajono Marijampolio seniūnijos Teresiškių seniūnaitijos prašymas.

„Gyventojai kreipėsi nurodydami, kad dėl grunto nuosėdų ir deformacijų vagoje vandens lygis periodiškai užlieja gretimus sklypus bei žemių valdytojai patiria žalą.

Savivaldybės 2025 m. lapkričio 7 d. atliktos apžiūros metu nustatyta, kad dalyje ruožo esama būklė neatitinka Melioracijos techninio reglamento reikalavimų: susikaupę grunto sąnašos, yra vandens pratekėjimą ribojančių kliūčių, fiksuoti šlaitų pažeidimai (hidraulinių parametrų pokyčiai), taip pat nustatytas perteklinis augmenijos, įskaitant krūmynus, išplitimas melioracijos konstrukcijose.

2026 m. Galinės upelyje planuoja vykdyti tik priežiūros pobūdžio darbus: šienavimą, šiukšlių surinkimą, dirbtinų kliūčių pašalinimą ir hidraulinių parametrų atstatymą.

Bendras planuojamų tvarkyti melioracijos statinių ilgis – 10,205 km. 2026 m. Galinės upelio sausinimo sistemos priežiūros darbams numatyta 33,6 tūkst. Eur“, – teigiama Vilniaus r. savivaldybės atsiųstame komentare.

[[ge:lrytas:lrytas:42830038]]

Inicijuoja pokyčius

Kad tokia situacija nesikartotų, kai vienais metais ekskavatoriai iškasa 2,5 km, o kitąmet – dar tiek pat, AM ruošia įstatymo projektą. Jame norima įtvirtinti, kad jei vienais metais darbai upelyje jau buvo atlikti ir kitąmet suplanuojami analogiško masto darbai, jau tai tektų derinti su aplinkosaugininkais.

„Mes turime žiūrėti į bendrą poveikį, kiek tokie darbai gali daryti įtaką aplinkai. <...> Suprantame, kad ŽŪM didelio palaikymo nesulauksime, bet dar šią vasarą tikimės projektą parengti ir jį pradėti oficialiai derinti“, – teigia V. Auglys.

ŽŪM specialistai portalui Lrytas perduotame komentare dėsto, kad jeigu bus inicijuoti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama keisti esamą melioracijos darbų derinimo tvarką, ministerija aktyviai dalyvaus teisėkūros procese.

„Svarstant tokius pakeitimus, ministerija laikysis pozicijos, kad projektai turi būti vertinami kompleksiškai: ne tik aplinkosauginiu, bet ir melioracijos sistemų tinkamo funkcionavimo bei priežiūros aspektu.

Melioracija yra svarbi valstybinė funkcija, užtikrinanti žemės ūkio paskirties žemės našumą ir apsaugą nuo užmirkimo, todėl teisėkūroje būtina išlaikyti pagrįstą pusiausvyrą tarp aplinkosaugos reikalavimų ir ūkinės veiklos poreikių“, – teigiama ŽŪM komentare.

Vienos savivaldybės elgesys kaip reikiant supykdė ministeriją, ši jau ruošia pokyčius: „Perdėm uolus lėšų įsisavinimas“ Kreipsis į Europos Komisiją (2)