Kaip skelbia „Spiegel“, šiais metais Europos Komisija ketina pasiūlyti teisės aktus, reglamentuojančius vištų dedeklių ir gaidžių laikymą, o kitais metais bus parengtos panašios taisykles, susijusios su kiaulininkyste.
Anot pačios EK, siekiama užtikrinti, kad ilgainiui vištos dedeklės išvis nebūtų laikomos narvuose. Šiuo metu tai nėra draudžiama, nors įvairios organizacijos siekia, kad būtų prekiaujama tik laisvėje laikomų vištų kiaušiniais.
Taip pat Briuselis ketina uždrausti sistemingą vyriškos lyties viščiukų žudymą. Dabar tai daroma, nes yra įmanoma embriono lytį nustatyti dar inkubacijos metu.
Brangiai kainuojančių klaidų ūkyje galima išvengti: kodėl ūkininkai renkasi lauko dienas?
Teigiama, kad įsigaliojus šioms taisyklėms jos bus taikomos ir importuotojams iš ne Europos Sąjungos valstybių. O vietos ūkininkams pereinamuoju laikotarpiu svarstoma teikti paramą, kad šie prisitaikytų prie naujo reglamentavimo.
Itin svarbus ūkio sektorius
Susiję straipsniai
Reaguodamas į įvairias peticijas dėl gyvūnų gerovės, Briuselis jau anksčiau pažadėjo sugriežtinti su jais susijusias taisykles, rašo „Spiegel“. Tačiau iki šiol EK yra pateikusi tik gyvūnų transportavimo įstatymą, tačiau ir šis nėra priimtas kilus ginčams tarp 27 Bendrijos narių ir Europos Parlamento.
Ūkininkus vienijančios organizacijos tvirtina, kad nauja tvarka smarkiai padidins augintojų išlaidas.
EK duomenimis, gyvulininkystės sektorius sukuria apie 40 proc. viso ES žemės ūkio pridėtinės vertės. Jo metinė apyvarta siekia 400 mlrd. eurų, o pačiame sektoriuje dirba apie 7 mln. žmonių.
Kaip naujienų portalui Lrytas sakė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas, šie visi pakeitimai susiję su rengiama nauja ES Gyvulininkystės strategija. Pastaroji projektuojama ilgesniam laikotarpiui ir greičiausiai bus susieta su 2028–2034 metų finansine perspektyva. Todėl naujovės tikrai neįsigalios čia ir dabar.
„Apie 70–80 procentų numatomų pakeitimų yra tikrai reikalingi. Europa sudarė daugybę laisvosios prekybos sutarčių – su Lotynų Amerika, su Azija. Mūsų gamintojai dabartinėmis sąlygomis darosi nekonkurencingi, nes ES taikomi daug griežtesni reikalavimai. Jei jie galios ir importuojamai produkcijai, tuomet padėtis pasikeis. Aišku, lieka labai daug klausimų dėl kontrolės“, – sakė paukštininkystės asociacijos vadovas.
Atskirs, kas pagaminta Europoje
Tarp kitų naujovių jis išskyrė planus ženklinti produkciją – „pagaminta ES“ ir „pagaminta ne ES“. Taip pat ketinimus skirti lėšų fermų ar ūkių atnaujinimui.
„Tačiau minusų irgi yra. Perketi vištas iš narvų ant kraiko ar mažinti antibiotikų naudojimą brangiai kainuoja, o tai didina produkcijos savikainą.
Pavyzdžiui, Vokietijoje jau apie 80 proc. dedeklių laikomos ant kraiko, nors Europos vidurkis – gal tik virš 40 proc. Prisitaikyti kainuoja dideles investicijas, o juk ir iki šiol ūkiai investavo į įrangą, kuri vėliau taps nebereikalinga.
Ne veltui kalbama ir apie finansinį paketą, kuris padėtų prisitaikyti prie pokyčių. Tik dažnai nutinka taip, kad taisyklės įsigalioja, o finansų tenka dar palaukti“, – kalbėjo G. Kauzonas.